Neseniai vėl pasklido gandas, kad žinoma pramogų pasaulyje pora charizmatiškasis dainininkas Alanas Chošnau (33) ir jo gyvenimo draugė bei vadybininkė Aida Žiliūtė (28) skiriasi.
Užkulisiuose kalbama, kad Alanas, dalyvaudamas jau kelintame televizijos dainų duetų projekte ir įvairiuose vakarėliuose, neva pasidarė neatsparus moteriškiems kerams, o jo gyvenimo draugė Aida, su kuria juodu kartu jau septyneri metai, dėl to supykusi...
Mergina gana atvirai pasakoja apie savo gyvenimą su žvaigžde ir apie save. Beje, Aida, su muzika siejusi savo svajones nuo pat vaikystės, taip pat dainuoja.
Keliais žodžiais
Amžius: tik ką suėjo 28-eri.
Zodiako ženklas: Avinas.
Gimtinė: gimusi Šiauliuose, nuo 14 metų vilnietė.
Išsilavinimas: baigė Vilniaus universitete teisę
Muzika: naujų vėjų gaudymas, o laisvalaikiu priklauso nuo nuotaikos.
Namų fonoteka: labai įvairi - nuo „popso“ iki džiazo ir klasikos.
Pomėgiai: ekstremalūs. Patinka greitis, šokinėti iš aukštai.
Knygos: skaito kasdien po truputį. Dabar - Ernesto Hemingway „Kam skambina varpai“.
Spalvos: raudona, juoda ir balta.
Gėlės: rožės - jų gauna daugiausiai, o gražiausios - ramunės.
Kvapai: aštrūs ir turintys šiek tiek rytietiško saldumo.
Valgis: dažniausiai valgo makaronus įvairiais pavidalais.
Antroji Alano pusė
Paklausta, ar nepyksta, kad ji yra antroji Alano Chošnau pusė, o ne atvirkščiai, mergina nusijuokė: „O kodėl gi aš turėčiau pykti? Juk taip iš tiesų yra. Mes kartu jau septyneri metai ir tikrai neketiname skirtis, kaip kai kas bando mums įkalbėti. Tikrai nesuprantu žmonių, kuriems labai rūpi, kas, su kuo ir dėl ko, o labiausiai nori sukiršinti, siekia, kad pasijustume blogai“.
Beje, tokie gandai, kad garsi pora skiriasi, ne naujiena. Ir kodėl neapkalbėti, jeigu Alanas, pavyzdžiui, meiliai apkabina savo dainų partnerę ir pabučiuoja arba, sutikęs kokią pramogų pasaulio žvaigždę ar žvaigždutę, apkabina ar pašoka - kai kas jau ir apkalba.
Beje, bemaž visur kartu einanti Aida taip pat nelieka skolinga, nes yra komunikabili, turinti daug bičiulių, žodžiu, sava pramogų pasaulyje. „Iš pradžių buvo gal kiek pavydu matyti, kai merginos ir moterys man matant kone kariasi Alanui ant kaklo. Po kiek laiko supratau, kad taip reikia. Pati sukuosi tame versle ir gerai žinau, kam reikia nusišypsoti, kam paspausti ranką ar kitaip parodyti dėmesį“, - prisipažino pašnekovė. Pora vienas kitu pasitiki ir scenų dėl nepagrįsto pavydo nebekelia.
Mergina, turinti teisininkės diplomą, bet dirbanti muzikos vadybininkės darbą, sako, kad ji - muzikė iš pašaukimo, o teisininkės išsilavinimas jai padeda susivokti kartais painiuose pramogų verslo labirintuose. Ji sako, kad šiuose vandenyse ji nėra stambi žuvis, o tik žuvelė. Mat Aida Žiliūtė yra tik trijų atlikėjų vadybininkė. Ji organizuoja Alano Chošnau, Tajos ir Vaido Baumilos koncertinę veiklą.
Mistika ji netiki
Tie, kurie tiki mistika, sako, kad žmogaus gyvenime didelės permainos vyksta kas septyneri metai. O Aidos ir Alano meilė kaip tik trunka tokį laikotarpį. Tad merginą remiu prie sienos: „Arba skyrybos, arba vestuvės?“ Ji kvatoja: „O jeigu nei tas, nei tas?! Mistika aš netikiu, pasikliauju tik savimi, na, dar Alanu ir artimais žmonėmis: tėčiu, mama, broliu. Manau, mūsų gyvenimo jokie iš anksto numatyti ciklai nereguliuoja. Savo lemtį koreguoju aš pati ir jokiomis juodomis katėmis netikiu, horoskopų niekada neskaitau. Mano gyvenimo credo yra „Norint gauti, reikia ir duoti“. Tai, ką tu atiduodi, visada grįžta su kaupu“.
Bet vis dėlto jo didenybė Likimas lėmė, kad juodu susitiktų. Jeigu Alanas daugiau kaip prieš septynerius metus, dar tebebūdamas „Naktinių personų“ atlikėjas, rengdamasis nacionalinės atrankos į „Euroviziją“ pasirodymui nebūtų atėjęs pas „Džiaz Land“ vadovą Artūrą Noviką ieškoti pritariančiųjų vokalisčių, nebūtų pastebėjęs ir įsimylėjęs žvitriaakės ilgaplaukės Aidos Žiliūtės. Mergina pabrėžia, kad už savo muzikinį skonį ir dar daug ką ji labai dėkinga labai šiltam žmogui savo mokytojui A.Novikui. Ką jau ką, bet jį į vestuves pora tikrai ketina kviesti.
Savo jau atidainavo
Aida, pasirinkusi vadybininkės veiklą, pati nebedainuoja. „Savo jau atidainavau. Nebent kartais kuris nors iš pažįstamų atlikėjų įrašų studijoje paprašo pritarti, tuomet dar padainuoju“, - pasakoja muzikalioje šeimoje augusi pašnekovė. Beje, vardą Aida jai išrinko senelis, nes jam didelį įspūdį yra padariusi garsioji G.Verdi opera „Aida“. Tėvai nuo šešerių metų mergaitę leido į muzikos mokyklą Šiauliuose, ten ji mokėsi groti smuiku.
O vokalo paslapčių mokėsi vėliau. A.Žiliūtė daugybę kartų dalyvavo populiariame „Dainų dainelės“ konkurse ir yra tapusi prizininke. „Tai graži praeitis. Man svarbu, kad esu tarp tų žmonių, kurie nardo muzikos vandenyse. Pasirinkau dirbti su tais atlikėjais, kurie man patinka, su kuriais radau ir dvasinę giminystę“.
Alanas - antroji meilė
Paklausta, kuo Alanas ją sužavėjo ir apskritai ar buvo linkusi, kaip ir daugelis mergaičių, įsimylėti scenos žvaigždes, A.Žiliūtė tikino, kad niekada nebuvo greitai įsimylinti, o juo labiau atlikėjus, kuriuos pamatydavo scenoje. „Man apskritai ilgokai nerūpėjo širdies reikalai, nes visa buvau atsidavusi dainavimui, nors šiaip jau esu impulsyvi“, - prisipažįsta mergina ir priduria, kad Alanas - jos antroji meilė.
Tai, kad Alanas buvo žinomas merginų garbinamo dueto „Naktinės personos“ narys, pasak Aidos, nebuvo pagrindinė priežastis jį įsimylėti. „Man patiko jo nuoširdumas, mokėjimas asistuoti, paslaugumas ir dar daug kitų gerų savybių. Ir dar labai svarbu, kad jis niekada nieko iš savo kolegų ir konkurentų neapkalba, moka išlaikyti paslaptį ir duotą žodį, niekada nesišaipo iš žmogaus, nors jis ir padaro didžiausią kvailystę, o šiaip jau yra linksmų plaučių ir užkrečiančio juoko žmogus. Man su juo tikrai nenuobodu“, - sako pašnekovė.
Pora gyvena miesto centre, Alaną užauginusios ir jau Anapilin išėjusios močiutės bute. Sakoma, kad nėra namų be dūmų, todėl smalsu buvo sužinoti, ar juodu nesipyksta, pavyzdžiui, dėl buities darbų ar valgio ruošimo, pagaliau ar jų skoniai dėl patiekalų panašūs. Aida neslėpė, kad neretai jųdviejų nuomonės dėl kažkieno atliekamos muzikos ar kitų su kūryba susijusių dalykų išsiskiria, bet jie nelinkę ilgai ginčytis. Kai mato, kad sutarimo nebus, abu nutraukia ginčą ir pasilieka prie savo nuomonės.
Buitis jųdviejų nevargina, nes jos tiesiog nesureikšmina. „Mes pastaruoju metu nelinkę įsileisti svečių ar kokių svetimų žmonių, nes saugome savo privatumą. Iš tiesų juk namai yra mūsų ramus užutėkis, kuriame gera tik mums, - aiškina A.Žiliūtė. - Kai norime pasižmonėti ar net atšvęsti mano ar Alano gimtadienį, dažniausiai važiuojame pas mano tėvus, kurie gyvena užmiestyje“. Beje, Aidos artimieji Alanu labai džiaugiasi. Visa kompanija turi gražią tradiciją kiekvieno penktadienio vakarą eiti į jaukų sostinės restoraną „Sorrento“ pavakarieniauti.
Arabų kalbos pamokos
Aida nuo vaikystės mėgo Rytų egzotiką. Jai labai patiko indiški filmai, „Tūkstančio ir vienos nakties pasakos“. Tad susipažinusi su turinčiu rytietiško kraujo Alanu Chošnau pajuto radusi dvasios brolį. Ir kaip nesidžiaugsi, jeigu merginai atsirado proga kartu su mylimuoju prieš kelerius metus nuvažiuoti į Jordaniją aplankyti jo tėvo, kuris buvo priverstas pasitraukti iš Irano prasidėjus karui, sesers ir kitų giminaičių.
„Ten pasijutau tarsi pasakoje. Didžiulį įspūdį jau patį pirmą rytą padarė giedojimai mečetėje. Klausiausi ir maniau, kad apsiverksiu, nes tas garsas pasirodė labai jaudinantis“, - pasakojo mergina. Vėliau ji žavėjosi ne tik egzotiška gamta, architektūra, bet ir labai nuoširdžiais žmonėmis.
„Nesąmonė, kad ten moterys vargšės, negražios ir labai prispaustos, - tikino Aida. - Jos yra gerbiamos ir mylimos, daro tai, ką nori daryti. Bent jau aš tai mačiau didmiestyje. Žinoma, ne visada tame krašte žmonės tuokiasi iš meilės, nes tam tikros visuomenės sluoksnių subordinacijos laikomasi, tačiau pagarba moteriai ir vyresniems žmonėms ten tikra. Vaikai niekada nepakels balso prieš suaugusįjį. Vyras, žinoma, yra šeimos maitintojas, motina dažniausiai prižiūri vaikus, užsiima buities reikalais. Ir čia nėra jokių ginčų dėl lyderystės šeimoje. To galėtume pasimokyti ir mes“.
Pora Jordanijoje lankėsi kelis kartus, todėl visai pravertė arabų kalbos kursai, kuriuos susirado Vilniuje. Alanui mokytis buvo lengviau, nes vaikystėje jį tėvas buvo mokęs savo gimtosios kalbos pradmenų. Jeigu jau Aida mokosi arabų kalbos, vadinasi, viskas labai rimta. Tai kada gi vestuvės, dar sykį paklausiau prieš atsisveikindama. „Parašykite, kad jos bus, bet čia ne spaudai, nes tai tik mudviejų apsisprendimas ir neketiname viešai deklaruoti“, - nusikvatojo Aida.
Giedrė Milkevičiūtė
