Šiukšlių verslas nekvepia, bet yra aukso vertės. Šitą tiesą pasauliui liudijo legendinis Čikagos gangsteris Al Caponė, šiukšlių ir valymo verslui skyręs ne mažesnį dėmesį nei prostitucijai, lošimui ir narkotikų verslui.
Nuo Niujorko iki Tokijo šiukšlių verslą kontroliuoja mafija ir nusikalstamos grupuotės. Kalbama, kad jeigu nebūtų pelninga, niekas nesiteptų rankų.
„Šiukšlių verslas išties kai kam gali tapti aukso gysla“, – neslepia ir Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas Rimantas Budrys. Pasak jo, į šį verslą ateina naujos jėgos, kurios turi tik vieną supratimą – kaip uždirbti ten, kur kursuoja sunkiai suskaičiuojami pinigai. „Šiame versle kaip ir kituose: sudarius tinkamas sąlygas, jis tampa neparastai pelningas ir šiuolaikiniams al caponėms, ir jų talkininkams, kuriems garantuotas „atkatas“, – tvirtina jis. Pašnekovas teigia, kad Vokietijoje jau anekdotai pasakojami, kokius lietuviai atliekų tvarkymo įranginius perka – arba tokius, kurių net amerikiečiai neįperka, arba tokius, kurie niekur nepritaikomi.
Kova už teritorijas, politinės rietenos kiekvieno miesto, kuriame ruošiasi statyti atliekų gamyklą, savivaldybėse, keisti veikėjai, stoję prie naujai „iškeptų“ įmonių pranašauja įdomias dienas Lietuvai, tačiau liūdnas kiekvieno mūsų kišenei.
Įvaizdį gelbės prancūzai
Atliekų perdirbimo įmonės labiausiai masina vieną garsiausių verslo grupių, Vilniaus šilumos ūkį valdančią „Icor“ (buvusią „Rubicon Group“). Pirmiausia jų žvilgsnis nukrypo prie pagrindinio šiukšlių „gamintojo“ Vilniaus. Čia buvo įkurta Vilniaus regiono komunalinių atliekų deginimo gamykla. Tiesa, kurį laiką ji buvo vadinama kitokiu „Biodomino“ vardu, tačiau kai prie jos vairo pastatytas Gediminas Globys pakliuvo į teisėsaugos akiratį, pavadinimas buvo pakeistas.
Didelio vilniečių pasipriešinimo sulaukę ir nesėkmių užklupti bendrovės steigėjai sugalvojo kitą ėjimą – į kompaniją pasikvietė prancūzų kompaniją „Constructions industrielles del la mediteranne“ ir žada jai perleisti atliekų deginimo gamyklos projektą. Kitas įmonės pavadinimas ir tarptautinis vardas lengviau padės stumti stringantį projektą.
Daugelio ekspertų, dalyvavusių ne viename pristatyme, surengtame Vilniaus Lazdynų seniūnijoje nuomone, atliekų deginimas būtų naudingas tik bendrovei, o ne vilniečiams. Atliekų tvarkymo kainų reguliavimas būtų atiduotas į vienas rankas. Tuo atveju, jei miestas nesutiktų su jam diktuojamomis kainomis, jį ištiktų Neapolio likimas. Gatvės dustų nuo šiukšlių.
Nežiūrint teismuose ginčijamos poveikio aplinkai analizės, prie Gariūnų numatytos statyti komunalinių atliekų deginimo gamyklos darbai juda. Neviešai ir neinformuojant gyventojų. Rugsėjo mėnesio pradžioje turėjo būti atlikta poveikio aplinkai dokumentų ekspertizė, tačiau jau dabar kabama apie spalį.
Būsimosios gamyklos šeimininkai politikus kaltina valios stoka ir tikina, kad stabdomas projektas daro žalą patiems vilniečiams. Neva, jėgainėje, naudojančioje komunalines paslaugas, būtų galima pagaminti apie 10 proc. šilumos energijos, reikalingos šildymo sezono metu, ir visą kiekį, kuris būtinas sostinei vasarą.
Projektas dvynys
Kol Vilniuje pamažu rimsta dėl gamyklos kilusios aistros, „Icor“ sėkmingai išnaudojo laiką ir sukūrė projektą dvynį. Šį kartą jo gimimo vieta – Klaipėdos laisvoji ekonomikos zona. Čia taip pat žadama pastatyti gamyklą, kurioje bus deginamos Klaipėdos regiono komunalinės atliekos.
Tam tikslui koncernas „Icor“ šią vasarą įkūrė bendrovę „Technology projects“. Jei mūsų šaltiniai neklysta, jos vadovu paskyrė su tuo nieko bendro neturintį, buvusį Gargždų, o vėliau „Vėtros“ futbolo komandos žaidėją Mantą Galdiką.
Kova dėl šiukšlių
Liepą gimusi „Technology projects“ kartu su jau minėta prancūzų bendrove sukūrė konsorciumą. Prancūzai žada statyti gamyklą, kuri būtų tokio pajėgumo, kiek komunalinių atliekų pagamina Klaipėdos regionas. Tačiau susidūrė su konkurente – „Fortum Heat Lietuva“, kuri turi tokių pačių ketinimų. Kaip pas mus įprasta, konkursą, kurio metu buvo ketinta pasirinkti tariamai geresnį variantą, laimėjo Klaipėdos kompanija, todėl „Icor konkursą apskundė teismui.
„Nesuprantu, kaip į antrąjį etapą pateko „Fortum Klaipėda“, juk ji neatitinka reikalavimų. Neturi reikiamos apyvartos ir patirties statant gamyklą. „Technology projects“ tai pat neatitiktų tokių reikalavimų, bet ji dalyvauja konsorciume su patirtį turinčia prancūzų kompanija“, – skundo dėl konkurso rezultatų motyvus aiškina Jovitas Elzbergas, kadaise dirbęs Vilniaus savivaldybėje, o dabar „Icor“ interesus atstovaujantis advokatas.
Klaipėdos miesto valdžia teigia, kad buvo šokiruota, kai sužinojo apie „Icor“ ketinimus. Iki tol sako žinojusi tik vieną suomiško kapitalo „Fortum Klaipėdą“ įmonę ir apie jos ketinimus investuoti.
Norom nenorom į talką „Icor“ stojo keli uostamiesčio tarybos nariai, su garsiuoju kovotoju Nagliu Puteikiu. Jie reikalauja ginti viešąjį interesą – ištirti, ar „Fortum Klaipėda“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos patvirtinimo procesas buvo tinkamas.
„Buvo žadama, kad bus deginamos tik Klaipėdos regiono šiukšlės, jų per metus susikaupia apie 70 tūkst. tonų, o dabar viešai nurodo 240 tūkst. tonų. Galbūt ruošiamasi šiukšles į Klaipėdą vežti iš visos Lietuvos ar kitų šalių?“ – svarsto N. Puteikis. Jį piktina, kad nėra nei detaliojo plano, nei statybų leidimo, o jau kalbama apie statybų pradžią.
Tuo tarpu nepaisydama kilusio erzelio, „Icor“ antrinė bendrovė jau spalio pabaigoje LEZ teritorijoje planuoja pradėti elektrinės, į kurią žada investuoti 140 mln. eurų, statybas.
Kalbos, iki šiol skirtos būsimoms atliekų deginimo gamykloms Vilniuje ir Klaipėdoje, nukreipė dėmesį nuo kitų projektų, kurie iki praėjusio mėnesio buvo siūlomi Panevėžyje, Šiauliuose ir Alytuje. Labai ginčytinas pirolizės jėgainių projektas įstrigo dėl lengvai paaiškinamų priežasčių. Naftos versle iki šiol klestėjusios Klaipėdos bendrovės „Naftos grupė“ vadovai atsidūrė už grotų. Įtariama, kad jie iššvaistė per 30 mln. litų. Tiesa, šiuo metu už neįtikėtinai didelį Lietuvos masteliais užstatą – 1 mln. litų, jie paleisti į laisvę.
Pakalbėkime apie šveicarų kompanijos „Matrix“ pirolizės technologijos veikimo principą, kurį taip pristatinėjo „Naftos grupė“. Jie įtikinėjo, kad pirolizės būdu komunalines atliekas paverčiant energija nesusidaro atliekų deginimui būdingų dūmų, pelenų ar kitų kenksmingų medžiagų. Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas R. Budrys apie pirolizės technologiją galėtų kalbėti daug, bet apibendrindamas jis šią technologiją vadina pražūtinga Lietuvai. „Taip ardomi materijos tvarumo dėsniai“, – teigia jis.
Eugenija Grižibauskienė