Gruodžio viduryje kino teatruose pasirodysiančio filmo „5 dienų Avantiūra“ pagrindinių vaidmenų atlikėjos Judita Urnikytė ir Kristina Žaldokaitė kaip tik šiuo metu yra „žiauriai“ įsimylėjusios. Tačiau klausimas: „Kas jis?“ - abi priverčia nusijuokti, rašo „Respublika“.
Lemtingi sutapimai
Pasirodo, aktorės panašios ne tik vaidmenimis tame pačiame filme ir amžiumi - abi 25-erių, bet ir mylimųjų vardais. Taigi, susipažinkite: jo didenybė... Darbas. Tiek Judita, tiek Kristina vienbalsiai tvirtina, kad laisvalaikio jų gyvenimuose visiškai nėra, o ir nereikia.
„Yra žmonių, kurie viską suspėja. Ir kurti, dirbti, ir grįžus namo pabūti su šeima ar nueiti į naktinį klubą. Tai žmogaus charakteris - kiek jis savęs tiems dalykams atiduoda. Aš teatrui atiduodu save visą ir grįžusi namo nelabai ko ir noriu“, - dėstė Judita. Beje, jau lapkričio mėnesį „Menų spaustuvėje“ turėtų pasirodyti pirmasis aktorės monospektaklis „Išlaisvinti Žaną“.
Judita prisipažino niekada nesvajojusi apie monospektaklį, tai atrodė be galo nuobodu, tačiau šiuo savo darbu ji labai patenkinta. Tiesa, iki šiol spektaklis buvo rodytas tik kaip magistro baigiamasis darbas, uždarai publikai, o tolesnį jo likimą lems žiūrovai.
Džiazinį dainavimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) baigusi Kristina pasakojo, kad kaip tik dabar pildosi visos jos svajonės – ji dainuoja Gospel chore „Sounds in G“, Martyno Kuliavo grupėje „INGENIOUS“ yra pagrindinė vokalistė, taip pat dalyvauja disko klasikos projekte bei daug dirba kaip antro plano atlikėja. Beje, K.Žaldokaitė įsitikinusi, kad dainuoti lengviau nei vaidinti. Todėl ir mikrofono iškeisti į kitą profesiją, kurioje galbūt pakviptų diletantizmu, tikrai neketina.
„Ar lieka laiko asmeniniam gyvenimui? Tikrai nelieka. Gal tai galima nurašyti darboholizmui, bet aš „žiauriai“ myliu savo darbą ir tai, ką darau. Laisvalaikis natūraliai nusistūmė į antrą planą. Turiu tėvus, brolį, bet laisvalaikis... man tai nesuvokiamas dalykas“, - gūžtelėjo pečiais mergina.
„Vaidinti norėjau ne aš!“
Ekscentriškosios Liepos paveikslą sukūrusiai dainininkei K.Žaldokaitei šis vaidmuo pirmas visomis prasmėmis. „Vaidinti „5 dienų avantiūroje“ norėjau ne aš. Tai buvo filmo scenaristės ir režisieriaus padėjėjos Marijos mintis. Buvome pažįstamos, tačiau tik pamačiusi mane koncerte ji nutarė, kad Liepos vaidmuo, kuris jau buvo jos galvoje, galbūt man tiktų. Ji pasiūlė ateiti į atranką. Nuėjau bijodama. Bet netrukus paskambino ir pasakė, kad tinku. Nelabai norėjau, nes juk dainavimas yra visai kas kita. Dainuoti prieš kameras visai nebaisu, o sakyti tekstą... iš pradžių buvo tikrai nelabai jauku“, - šnekėjo Kristina.
Už tai, kad buvo lengva įsijausti į vaidybą, K.Žaldokaitė sako labiausiai dėkinga kūrybinei aplinkai. Vis dėlto Liepos personažas - griežta intrigantė, žinanti, ko nori, kai pasiekti tikslui tinkamos bet kokios priemonės - visiškai priešingas pačios Kristinos asmenybei. „Bet Marija pamatė mane ant scenos ir pasakė: „Ten turi būti tu!“. Pasakiau, kad jei ji manimi tiki, turiu patikėti ir aš“, - skėstelėjo rankomis K.Žaldokaitė.
Blogiausias dalykas, pasak Kristinos, tai, kad šio vaidmens nėra su kuo palyginti. Tai pirmas ir galbūt paskutinis vaidmuo gyvenime. „Kai atvažiavau pačią pirmą dieną, žinojau, kad bus Dapšys (aktorius Arvydas Dapšys - aut.past.). Žinojau, kas jis toks. Bet iš jo, kaip iš patyrusio aktoriaus ar vyresnio žmogaus, sulaukiau daug palaikymo. Pastabomis jis netgi padėjo man išvystyti savo personažą. Kai atsirado bendradarbiavimas, varžymasis išnyko. Nes jo prisibijojau. Ypač tose scenose, kur man reikėjo jį vilioti. Tačiau kai žinai, kad reikia, tai ir... vilioji“, - nusikvatojo Kristina.
Aktorystė – netikėtas pasirinkimas
Dar vienas sutapimas – nors J.Urnikytė profesionali aktorė, šis vaidmuo yra pirmas didelis jos pasirodymas kino filme. Todėl apie tai ir kalbėti kiek nedrąsu: „Apie rezultatą galėsiu pasakyti, kai juosta bus peržiūrėta kokius šešis kartus, nes neįsivaizduoju, kas gavosi. Kol kas esu mačiusi tik septyniolika filmo minučių. Priklausys ir nuo montažo...“
Šiuo metu J.Urnikytė vaidina dviejuose teatruose – „Atvirame rate“ ir Keistuolių teatre. Tačiau prasitarė, kad aktorystė jai buvo labai netikėtas pasirinkimas. „Pirmiausia netikėjau, kad įstosiu. Tačiau kitos specialybės nebuvau įrašiusi. Net neatsimenu, kas vyko stojamuosiuose, buvau taip pasinėrusi“, - pasakojo Judita.
Beje, stoti į aktorinį mergina sumąstė gana vėlai - tik būdama dvyliktoje klasėje. Ir, žinoma, niekam apie tai neketino prasitarti. „Varčiau laikraštį, kuriame buvo surašytos visos specialybės. Pamenu, kad priėjusi mama labai supyko ir pradėjo rėkti ant manęs: „Tu nori kur nors, ar nenori?!“ Atsakiau, kad norėčiau tai čia, bet turbūt neįstosiu... Tai buvo pirmas kartas, kai aš garsiai pasakiau, kad noriu į aktorinį. Visi buvo labai nustebę, nes niekas netikėjo. Galbūt ir mano charakteris buvo uždaresnis, vis sėdėdavau namuose. Visi buvo labai šokiruoti. Mama pasakė: „Tai bandyk! Kiek čia gali nieko nedaryti?“ Taip atvažiavau į Vilnių“, - nusijuokė iš Telšių kilusi aktorė.
Rasa Velijevaitė
