Žymi aktorė pasakojo, kad nebelaukia gruodžio pirmosios, tam jog galėtų pradėti puošti namus prieš ateinančias gražiausias metų šventes, o stengiasi tai daryti tuomet, kai tik turi laisvesnę dieną.
„Kasmet ir pasaulyje tikriausiai jaučiasi tendencija, kad kasmet vis ankstyn kalėdinės ir naujametinės šventės. Tad netempiu laiko ir stengiuosi puošti, kada turiu laisvesnę minutę, laisvesnį savaitgalį kartu su vaikais pasipuošti namus“, – sakė ji.
Linos namuose jau keletą metų puošiama dirbtinė žaliaskarė, nes tikra eglė stovi jų namų kieme. Šiais metais ji pasirinko tradicinėmis tapusias spalvas: raudoną ir auksinę. Pasak jos, patys namai diktuoja šias spalvas, nes juose gausu gamtos atspalvių.
Šeimos moterų tradicija
Viena iš seniausių jos šeimos tradicijų – valgius Kūčių stalui ruošia vyriausios šeimos moterys. Galbūt, paaugus Linos dukrelei, prie jų prisijungs ir ketvirta moteris.
„Per tiek metų tų papročių yra ne menkas bagažas susiformavęs. Vienas iš tokių – kadangi mano labai glaudus ryšys yra su šeima, su savo mamyte, seserimi – mes trys vyresnės šeimos moterys, turime ir jaunesnę ketvirtą moterį – mano dukrą, bet mes trys visada stengiamės kalėdinius, Kūčių patiekalus gaminti visos drauge, mamytės namuose. Na, jeigu esame labai užimtos, bent jau saldžiuosius patiekalus, tai tikrai“, – pasakoja ji.
Kita tradicija jau spėjo tapti Advento laukimas kartu su vaikais. Nors ypatingų kalendorių jų šeimos namuose nėra, tačiau vaikai visuomet turi parduotuvėje įsigytus kalendorius, kuriuose slepiasi skanumynai.
„Dievuliau net nežinau, kaip visas tas procesas įvyko, bet kažkaip pavyko“, – nusijuokia moteris pasakodama, kaip vaikams pavyksta atsispirti ir iškart nesuvalgyti visų Advento kalendoriuje esančių saldumynų.
Lina pasakoja, kad vaikai labai mėgsta namuose gamintus kalėdinius patiekalus, o ypač imbierinius sausainius, meduolius ar kalėdinius namelius. Moteris atskleidžia, kad tiek vyresnėlis, tiek mažylė iki dviejų metukų visiškai nevalgė saldumynų.
„Jie tik nuo dviejų metų pradėjo ragauti saldėsius. Aišku, senelių dėka. Su tokio amžiaus vaikais jau galima pradėti kalbėtis jų kalba, pamažėle susitarti. Pavyksta sudominti, kad kasdien kažką naujo atidaryti gali ir tas toks sudominimas, laukimo procesas – jie žino, kad vakare priėję galės atidaryti langelį ir rasti jame saldėsį. Tad jie kantriai laukia to“, – šypteli ji.
