- Išgyvenote skyrybas. Kaip išmokote atsistoti, nepasiduoti ir iš naujo įsileisti meilę?
- Nėra vieno recepto. Man atrodo, kad skyrybos yra pats didžiausias dviejų žmonių pralaimėjimas. Žinoma, visokių kraštutinumų būna. Gi neliksi su žmogumi, kuris eina neteisingu keliu ir bando tave stumti į pražūtį. Reikia gelbėti savo gyvenimus, tačiau tik tada, kai padarei viską, ką galėjai.
Nesivadovauti ambicijomis, norėti kitame žmoguje pamatyti tai, kas gražiausia. Gi niekur nėra stebuklų, tad nereikia tikėtis, kad kitur bus geriau.
- Iš kur radote stiprybės nepalūžti?
- Savyje. Man patinka šie žodžiai: „Aš nenoriu būti stipri, aš noriu būti laiminga“. Bet kai nėra pasirinkimo, tenka būti stipriai. Visgi kiekvienas žmogus Žemėje nori jausti laimę. Daug gyvenime buvo, tačiau aš tikiu savimi. Niekada nepalūžau. Turiu du vaikus, tad taip pat jaučiu sunkią atsakomybę. Būtent ji neleido palūžti, galvoti, kad esu vargšė. Kai turi kuo rūpintis, atsiduodi šimtu procentu, nebeesi auka.
Aš taip pat labai tikiu Dievu. Kad ir kas atsitiktų gyvenime, kokios negandos užpultų, žinau, kad Dievas nenuteis, besąlygiškai mylės. Aš tuo šventai tikiu ir meldžiuosi kiekvieną dieną. Man tai padeda chaosiškame pasaulyje įgauti stiprybės, ramybės, leidžia nesureikšminti dalykų, nes žinai, kad viskas praeis.
Koks pats esi, tokius ir kitus matai. Todėl aš noriu matyti daugiau šviesos. Noriu, todėl ją ir matau.
- Kokios taisyklėmis vadovaujatės meilėje?
- Klausyti save, išgirsti kitą ir būti nuoširdžiu. Kuo daugiau metų, patirties, tuo aiškiau žinai, ko nori ar nenori. Tai yra labai gerai, nes atsisijoja tie, kuriems būtų gaila laiko.
Pagrindinės vertybės yra ištikimybė, atsakomybė, meilė. Bet ta meilė yra kasdienis, sunkus darbas. Dalintis, atiduoti, padėti, pajausti, suprasti, išklausyti reikia mokėti duoti, jei tikiesi ir nori gauti. Privalome sakyti paskatinančius, motyvuojančius žodžius, kurie padėtų žmogui kilti. Gi sakoma, kad prie sėkmingų vyrų visada rasi stiprią, palaikančią moterį.
- Esate įpareigota būti viešumoje, kur gausu komentarų. Ar nebuvo minčių nuo visko pabėgti?
- Man patinka mano darbas. Bet aš žaviuosi, pavyzdžiui, aktoriumi Leonardu Pobedonoscevu, kuris nepabijojo visko palikti ir išvyko. Gyvenimas yra per daug trumpas, kad jį švaistytum lėkimui, stresui, nors nė vienas nesame nuo to apsaugoti. Kartais pagalvoju apie pauzę. Išsikraustyčiau į erdvę, kurioje tiesiog sustoja laikas. Iki tol pusiausvyrą pavyksta rasti meditacijoje.
Aš nenoriu būti savo pačios priešu, tad išeitis yra tikėtis, kad viskas praeis. Saulė nešviečia amžinai, ateina naktis, kai viskas pasikeičia. Padėkoji už dabarties momentus ir eini toliau, išlieki pozityvus.
- Kaip įsivaizduojate šiuolaikinę moterį?
- Taip jau atsitiko, kad šiuolaikinės moterys yra labai stiprios. Kiekviena svajojame apie lygiavertį partnerį, stiprų tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Ne bailį, ištižėlį. Auginu sūnus ir, ačiū Dievui, džiaugiuosi, kad jie pakankamai vyriški. Mes, mamos, esame už juos atsakingos.
Visgi šiuolaikinė moteris netelpa į jokias formas, plaukų spalvas. Ne tame esmė. Kai turi vidinę šviesą, niekas nežiūri į detales. Mes išvaizdą per daug sureikšminame, bet, suprantame, turime ją rūpintis.
- Kas paskatino jus daugiau dėmesio kreipti savo mitybai?
- Supratimas. Atsimenu, kai man buvo maždaug 15 metų su klase leidomės į turistinį žygį. Ryte užsivirėme karšto vandens ir gėrėme arbatą, bet neturėjome cukraus. Ją tokią paragavau pirmą kartą ir man taip patiko. Nuo tos akimirkos niekada negėriau arbatos su cukrumi.
- O kodėl atsisakėte alkoholio?
- Aš esu pakankamai linksmas žmogus ir man nereikia papildomų dirgiklių. Taip pat turiu pakankamai skaudžios patirties artimų žmonių rate, todėl man tai nėra linksma.
Man taip pat buvo svarbu patikrinti, ar turiu pakankamai valios, ar man pavyks. Kitus nugalėti yra lengva, tačiau save sunkiau. Man iki šiol pavyko, tačiau pagundų visada yra. Tik visada išlaiko žinojimas, kodėl aš taip darau, to noriu ir tai manęs nevilioja. Nesijaučiu apvogta ar nuskriausta.
- Paminėjote žodį „valia“. Ar šios savybės teko mokytis?
- Pradėti reikia nuo mažų dalykų, neatidėliojant į rytojų, kitą savaitę. Imti ir padaryti dabar, nes tai yra sunkiausia. Taip pat svarbu žinoti, kad jums pavyks. Suprantu, kad daug paprasčiau yra pagulėti, pažiūrėti televizorių. Mes apsunkiname save, tačiau dėl gero tikslo.
Aktyvus gyvenimo būdas, sveika mityba ugdo valią, neleidžia sustabarėti. Gi nesinori aptingti. Niekada neteko kovoti su antsvoriu, o už tai esu dėkinga seneliams, tėvams, kurie man įteikė puikius genus.
- Ko palinkėtumėte sau? Kitoms moterims?
- Sau ir kitoms palinkėčiau šiame greitame gyvenime atrasti laiko savo vidiniai šviesai, knygai, kokybiškai dienai su vaikais. Palinkėčiau sutarti su savimi, pabūti maldoje, tyloje, įsiklausyti ir tai daryti kiekvieną dieną. Tada mes tikrai būsime Moterys iš didžiosios raidės. Laimė būti moterimi, o to reikia nepamiršti.
- Ar esate laiminga?
- Taip, žinoma. Būčiau kvaila, jei sakyčiau kitaip, nes tai būtų tik mano pačios kaltė. Būna verkiu, liūdžiu, bet aš džiaugiuosi, kad gyvenu, turiu mane mylinčių ir mylimų žmonių. Žinote, mes visi šioje Žemėje susiję, todėl turime dalytis geru žodžiu, laime. Niekas netrunka amžinai, tad būkime geresni.
