Apie Akmenės rajoną girdėjęs ne vienas, ypač vyresnis lietuvis. Dažniausiai rajono vardas skamba ten, kur kalbama apie nedarbą, skurdą, sparčiai senstančią visuomenę.
Nuvykus į Akmenės rajoną išankstinė nuostata keičiasi žaibiškai. Tai pripažįsta ir patys akmeniškiai: „Visi apie mus mano, kad esame paskendę cemento dulkėse, o atvažiuoti pažiūrėti nenori. Gyvename tikrai ne taip, kaip mus vaizduoja.“
Įvaizdis kinta
Į Naująją Akmenę, Akmenės rajono centrą, atvykome vos prasidėjus rudeniui. Gerokai nuo didmiesčių nutolusio rajono žmonėms arčiausia – Šiauliai. Arba Latvijos sostinė Ryga, į kurią jie važiuoja taip pat paprastai, kaip kauniečiai – į Vilnių.
Buvome nusiteikę išvysti baltas nuo klinčių dulkių gatves, liūdnus ir pavargusius žmones, išgirsti, kaip blogai gyventi Akmenės rajone. Išvydome ką kita – švarų miestelį ir optimistiškai nusiteikusius žmones. Visi, paklausti, kaip gyvena Akmenės krašto žmonės, vienbalsiai tvirtino: „Gerai.“
Jaunimas nuobodžiauja
„Turime problemų. Yra žmonių, kurie kelerius metus be darbo. Jaunimui nėra užsiėmimų vakarais“, – neslėpė Naujosios Akmenės centre sutikta Regina. Tačiau erdvės darbo paieškoms ir veiklai tikrai yra. Lenkdama pirštus akmeniškė išvardijo ne vieną vietą, kur galima būtų dirbti.
Naujosios Akmenės gatvėse sutikti akmeniškiai kaip vienas pasakojo, kad anksčiau rajono centre veikė kino teatras, buvo baseinas. Šiandien šių pramogų nebelikę. „Kiek čia tų būrelių turime – šokių, dailės, muzikos. Nori kažko kitko – nėra. Tie, kurie išgali, vaikus vežioja į Šiaulius. Toli, bet yra tokių, kurie veža“, – pasakojo didmiestyje mokslus baigusi ir į Naująją Akmenę dirbti grįžusi Giedrė.
Jauna moteris tvirtino, kad užsiėmimų rajone trūksta ne tik vaikams, bet ir vyresniems. „Pavyzdžiui, norėtųsi sporto klubo. Gal kur kas ir įsirengęs rūsyje ką nors, tačiau nieko nežinome“, – gūžtelėjo pečiais pašnekovė. Paklausta, kodėl neatsiranda verslininkų, kurie duotų tai, kas paklausu, Giedrė gūžtelėjo pečiais. „Žmonės gal ir norėtų ką nors pradėti, tačiau bijo, kad investicijos neatsipirks. Viską reikia įvertinti ir apskaičiuoti“, – svarstė ji.
Trūksta kavinių
Ieškodami vietos, kur galėtume papietauti, nustebome. Miestelyje visai šalia centro radome du greitojo maisto vagonėlius, tačiau tėra vos trys kavinės. „Atrodo, akmeniškiai mėgsta švęsti kavinėse, tačiau tiesa – tradicijos kur nors pavakarieniauti, papietauti kavinėje, ne namuose, nėra“, – pripažino „Akmenės cemento“ generalinis direktorius Artūras Zaremba.
Galbūt išlaikyti maitinimo įstaigą Akmenės rajone itin sunku? Šį klausimą pateikėme miestelio centre esančio restorano „Luokava“, turinčio pokylių salę, darbuotojai. „Mano nuomone, kavinių Naujojoje Akmenėje nedaug ne dėl to, kad sunku išsilaikyti, o dėl to, kad jų paprasčiausiai užtenka. Jos čia trys, žmonių nedaug, tad srautai pasiskirsto. Būna dienų, kai mūsų kavinė tuštesnė, kita pilnesnė, tačiau būna ir taip, kad pas mus visos vietos užimtos“, – svarstė moteris.
Tačiau akmeniškiams kavinių trūksta. „Mielai eitume vakaroti į kavines, tačiau jų čia paprasčiausiai nėra. Atrodo, yra pora, turėtų užtekti, tačiau savaitgaliais ten visada kas nors švenčiama, o paprastomis dienomis erdvės jose pernelyg didelės ir nejaukios, – pasakojo nuosavą knygyną miestelyje atidariusi Daiva ir pajuokavo: – Reikia kviesti vilniečius čia, kad verslą steigtų.“
Verslui vietos yra
Pasak Daivos, Akmenės rajonas gyvena tikrai gerai ir labiausiai žmonių nuotaikoms čia kenkia neigiamas rajono įvaizdis žiniasklaidoje. „Mes esame ir susitvarkę, ir atsinaujiname, renovacija aktyviai vykdoma. Kartais labai nesmagu būna dėl įvaizdžio – kur nors nuvažiuoji, pasakai, iš kur esi, ir visi klausia, ar nebaisu pas mus gyventi“, – pyko moteris.
Pati prieš porą metų netekusi darbo ji nusprendė atidaryti nuosavą knygyną. „Praėjusius metus baigėme sėkmingai, šie metai, tikiuosi, taip pat bus tokie“, – sakė moteris. Ji pastebėjo, kad stambesniam verslui Akmenės rajone kurtis kiek lengviau, o smulkiojo – trūksta, tad tai galėtų būti erdvė jauniems verslininkams.
Būtų pramonės kraštas
Akmenės rajono verslininkų asociacijos pirmininko Kęstučio Stupuro nuomone, Akmenės rajone veiklos yra ne tik smulkiajam, bet ir milijoninius pelnus generuojančiam verslui. „Turime parengtą pramoninį parką, ten reikėtų įmonių, galinčių investuoti bent milijoną. Kita vertus, trūksta net tokių verslų, kaip paprastos picerijos“, – vardijo jis.
K. Stupuras pastebėjo, kad į rajoną jaunimas grįžta nenoriai, o ir grįžusiems po to, kai sunkmečiu didžiųjų miestų įmonės atsigręžė į periferiją ir susirinko darbuotojus, pasiūlyti konkurencingą atlyginimą sunku. „Didžiosios įmonės „suvalgė“ mūsų rinką. Ką šiandien gali pasiūlyti Akmenėje geram apdailininkui, jei jis Švedijoje gaus kelis kartus didesnę algą?“ – retoriškai klausė asociacijos pirmininkas.
Paklaustas, kaip Akmenės rajonas galėtų atrodyti po penkerių metų, verslininkas susimąstė. „Rajonas atlikęs visus „namų darbus“ ir parengęs vietas, viską, ko reikia verslui. Jeigu atsirastų investuotojų, po penkerių metų Akmenės rajonas galėtų būti vienas didžiausių pramonės centrų Lietuvoje“, – svarstė pašnekovas.
Verslumo turi mokytis
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas tvirtino, kad visos Lietuvos mažesniuose miesteliuose sunku išlaikyti jaunus žmones, tačiau Akmenėje nėra taip blogai. „Pagal jaunimo politikos vykdymą esame antroje vietoje Lietuvoje, ypač daug dėmesio skiriame jaunoms šeimoms“, – pasakojo jis ir vardijo rajone veikiančias papildomo lavinimo mokyklas, darželius bei būsimas investicijas jaunimo užimtumui skatinti.
Menką gyventojų verslumą, anot jo, išugdė istorinės ypatybės: miestas buvo statytas „Akmenės cemento“ gamyklai, tad nuo seno čia gyvenantieji matė tėvus, o vėliau patys ėjo į gamyklą dirbti. Verslininkų, perduodančių verslo gyslelę iš kartos į kartą, čia nebuvo: „Galbūt todėl to smulkiojo verslo tiek nedaug – mums dar reikia laiko, drąsos ir mokytis.“
Daugiausia priekaištų V. Mitrofanovas pareiškė verslininkus kontroliuojančioms institucijoms, kurios, pasak jo, mažesniuose miestuose virsta represinėmis struktūromis, labiausiai norinčiomis nubausti, o ne mokyti ir skatinti pasitaisyti: „Atrodo, net džiaugiasi radę ką nors bloga. Be to, nelogiškos ir baudos, vienodos ir dideliems tinklams, ir smulkiesiems verslininkams. Kontrolės institucijos mažiems miesteliams kenkia.“
Laukia investuojančiųjų
Šiandien verslui Akmenėje galimybių iš tiesų daug. „Turime savo geležinkelį, greta oro uostas, iki visų jūrų uostų ne daugiau nei 150 km, be to, netoli kaimynės šalys. Planuojame, kad Naujosios Akmenės ir Ventos miesteliai taps pramoniniai, o kiti du – kultūriniai“, – ateities planus pasakojo meras.
Šiandien Akmenės rajonas verslui gali pasiūlyti 50 sklypų pagal poreikį visiškai nemokamai, laisvoji ekonominė zona (LEZ), kurios operatorius paaiškės gruodį, užima 100 ha, joje galioja nuliniai mokesčių tarifai. LEZ nutiesti nauji keliai, dujų, elektros energijos sistemos. „Kažkodėl ankstesnė valdžia norėjo parodyti, kad Akmenės rajone gyvena vargšai ir juos reikia remti. Mes norime pasakyti, kad Akmenės rajonas šiandien yra patraukliausia vieta investicijoms“, – pabrėžė V. Mitrofanovas.
Faktai: Akmenės rajonas
Rajonas įkurtas 1950 m., 1967 m. administracinis centras perkeltas į Naujosios Akmenės miestą
2011 m. Akmenės rajono savivaldybė buvo tarp tų, kuriose oficialus darbo užmokestis augo labiausiai
2010 m. Akmenės rajono savivaldybė atsidūrė tarp tų, kuriose gyventojų skaičius mažėjo labiausiai