• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

76 metų Anatolijus ilgus metus dirbo suvirintoju – atsakingas ir kruopštumo reikalaujantis darbas lėmė, kad jo akys nuolat patirdavo didelę apkrovą. Su laiku jis pastebėjo, kad nebegali aiškiai skaityti smulkaus šrifto ir vis dažniau reikėjo skaitymo akinių.

76 metų Anatolijus ilgus metus dirbo suvirintoju – atsakingas ir kruopštumo reikalaujantis darbas lėmė, kad jo akys nuolat patirdavo didelę apkrovą. Su laiku jis pastebėjo, kad nebegali aiškiai skaityti smulkaus šrifto ir vis dažniau reikėjo skaitymo akinių.

REKLAMA

Pradėjęs nuo +1 dioptrijų, ilgainiui jų stiprumas didėjo, kol pasiekė +3. Jis priprato prie akinių kaip neišvengiamo gyvenimo atributo – tačiau viskas pasikeitė, kai jis atrado regėjimo gerinimo stovyklą, rašoma pranešime spaudai.

Anatolijus pirmą kartą pradėjo nešioti akinius būdamas 35 metų. „Pastebėjau, kad nebegaliu skaityti knygų dėl mažo šrifto – anksčiau skaičiau be problemų, o vėliau jau nebegalėjau. Dirbdamas suvirintoju taip pat pradėjau jausti, kad regėjimas silpsta – nebemačiau, ką virinu.

Nuėjau pas gydytojus, kurie nustatė, kad man reikia +1 dioptrijos akinių. Kadangi suvirinimas kasdien apkraudavo akis po 8 valandas, regėjimas dar labiau silpnėjo – vėliau prireikė +1,5, paskui +2, ir galiausiai pasiekiau +3 dioptrijas“, – sako vyras.

Kadangi dirbant suvirintoju reikėdavo kasmet pasitikrinti, gydytojai nuolat reguliuodavo jo akinių stiprumą. Tačiau pradėjęs savanoriauti Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamose regėjimo gerinimo stovyklose ir daryti akių mankštas, Anatolijus pastebėjo reikšmingus pokyčius.

„Pernai turėjau atlikti medicininę patikrą dėl vairavimo ir paaiškėjo, kad abi akys mato 100 proc. – viskas normaliai. Stovykla grąžino man regėjimą.

Aš turiu šunį, su juo kasdien einu pasivaikščioti. Grįžęs namo jis nenori eiti vidun – guli prie laiptinės ant žolės, o šalia yra suoliukas. Atsisėdu ant jo ir, neturėdamas ką veikti, kiekvieną dieną kartoju pratimus.

REKLAMA
REKLAMA

Po metų pastebėjau, kad +3 akiniai jau per stiprūs, po dviejų metų supratau, kad galiu laisvai skaityti be jų. Dabar, jei paimu savo draugės akinius, matau prasčiau nei be jų“, – pasakoja vyras.

Nuolatinis stovyklų savanoris

Pirmą kartą į regėjimo gerinimo stovyklą Anatolijus atvyko prieš dešimt metų kaip savanoris. Jį pakvietė tuometinė Elektrėnų sveikuolių sąjungos prezidentė Bronė Vasiliauskienė.

REKLAMA

„Išėjęs į pensiją neturėjau ką veikti, o kadangi visada buvau arti sporto, nusprendžiau prisijungti kaip sporto savanoris. Taip atsitiko, kad patekau į stovyklą „Šalin akinius“.

Kai visi išsiskirstydavo į užsiėmimus, o man nebuvo ką veikti, turėjau rinktis – arba sėdėti prie ežero, arba daryti viską kartu su visais. Pamačiau, kad čia siūlomi pratimai yra skirti sveikatai gerinti, tad pradėjau juos daryti ir pastebėjau akivaizdžią naudą“, – pasakoja vyras.

Anatolijus dalijasi, kas stovykloje išmoktus pratimus tęsia iki šiol: „Kiekvieną rytą ir prieš miegą darau palmingą. Laukdamas autobuso stotelėje ir jei šviečia saulė, skiriu 5–10 minučių soliarizacijai.

REKLAMA
REKLAMA

Jei keliauju autobusu, pavyzdžiui, į Palangą, keturias valandas skiriu akių mankštai – juk vis tiek neturiu ką veikti. Man, kaip pensininkui, tai pats geriausias laikas, nes turiu daug laiko ir galiu jį investuoti į savo sveikatą“.

Būtina kasdienė praktika

Anatolijus sako, kad vieno apsilankymo regėjimo gerinimo stovykloje nepakanka – svarbu kasdien skirti laiko akių pratimams. Tik taip galima užtikrinti nuolatinį pagerėjimą.

„Daugelis žmonių atvyksta į stovyklą, jų regėjimas pagerėja 1,5 ar net 2 dioptrijomis, tačiau po metų sugrįžta, nes vėl pablogėja matymas. Grįžus namo prasideda darbas prie kompiuterio, ilgos valandos prie telefono ekrano, pratimai pamirštami ir akys grįžta į pradinę būseną.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Galiu pateikti pavyzdį iš savo gyvenimo. Kartą manęs paklausė, ar galiu nubėgti 100 metrų distanciją pajūryje. Nors nesu bėgikas, pabandžiau ir vėliau savaitę man buvo sunku leistis laiptais. Tai puikus palyginimas su akimis – jei jų netreniruojame, jos tampa tingios.

Uždėjus akinius, regėjimas pagerėja, tačiau akys nebedirba. Jei matymas vėl suprastėja, pasirenkami stipresni akiniai, o tai ilgainiui sukelia dar didesnę priklausomybę nuo jų. Mūsų polinkis į patogumus mus pamažu pražudo – progresas mus išlepina“, – teigia Anatolijus.

REKLAMA

Jis pabrėžia, kad visi, norintys atsisakyti akinių, turi kasdien bent 10–20 minučių skirti akių mankštai ir nepasiduoti.

„Regėjimas – kaip sportas: jei nori išlikti geros formos, turi treniruotis. Jei pamiršti pratimus, akys vėl pradeda tinginiauti. Aš pasirinkau turėti sveikas akis, todėl kasdien randu laiko jų stiprinimui“, – sako Anatolijus.

Autorė: Ieva Vidūnaitė

REKLAMA
Nuoširdžiai darau kasdien akims pratimus tris kartus dienoje po 10 min, darau palmingą, viską apie akis susirinkau iš youtube, jau seniai esu pensijoj laiko tikrai turiu, bet akinių nenusiėmiau, būna pagerėja, būna vėl blogiau matau, tai priklauso nuo daug faktorių, o stovyklos reklama tai tik reklama.
propaganda, plepalai ir tauškalai. Suvirintojui nereikia stipraus regėjimo. Būtų daręs brėžinius, dirbęs su labai smulkiais objektais (dešimtųjų mm dalių), nesigirtų
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų