Privačių namų kvartale Marijampolėje elektra pas žmones ateina ant sovietinių stulpų kabančiais laidais. O žmonės nuo seno gyvena po šiais laidais. Elektrą tiekianti bendrovė ESO ėmė gąsdinti, esą žmonės gyvena mirtiname pavojuje taip arti laidų. Esą, jei laidai nutrūks, nukris ant metalinių tvorų, o elektra žmones gali nužudyti. Elektrikai reikalauja visas tokias tvoras visoje šalyje būtinai įžeminti arba pakeisti į medines.
Tačiau žmonės mano, kad gyvena saugiai:
„Durniaus tik išgalvota, kad trenks į žemę. Stulpai aukšti, į juos trenks, jei aukšti namai, į juos, o ne į žemę, tvorą.“
„Čia jų problema, ne mūsų. Mūsų problema gryčioje.“
ESO primygtinai reikalauja, kad visus statinius ir metalines tvoras prie tokių stulpų gyventojai įžemintų. Jei laidais tekančios srovės įtampa iki 1 kilovolto, viskas turi būti įžeminta 2 metrų atstumu nuo laidų į abi puses, o jei įtampa didesnė – tai ir po 10 metrų.
„Nutrūksta laidas už 50 m ir nukrenta prie tvoros. Žmogelis prie savo namo ateina kitame gale prie savo tvoros, prisiliečia. Ir kas nutinka? Įrenginiai, kurie yra po elektros oro linijomis, gali kelti pavojų gyvybei“, – sako ESO atstovas Tomas Kavaliauskas.
Už įžeminimą ESO reikalauja susimokėti žmones. Tad gyventojams tenka ieškotis sertifikuotų elektrikų, kurie už darbus prašo nuo pusantro šimto eurų, o jei tvora ilga, išlaidos gali padidėti ir iki kelių tūkstančių eurų.
Gyventojams mintis nepatinka:
„Tai kad mano įžeminta, stulpai suvaryti į žemę ir aptverta sietu. Ir visas biznis. Čia niekad netrenkė ir netrenks.“
„Jie tegu persikelia laidus po žeme. Iš vieno galo pradėjo saviakai, iš savivaldybės žmonės ir panašiai, padarė, iš ano galo padarė, paslėpė laidus po žeme. O čia ubagai turbūt gyvena?“
„Metaliniai stulpai, jie savaime gaunasi įžeminta. Tik neaišku, elektrikai patikrintų, kiek ten varža.“
„Elektros tiekėjas gauna pinigus už elektros tiekimą, turėtų rūpintis ir savo įrangos saugumu, už esančius aplink objektus taip pat jis turėtų atsakyti. Jei dėl gamtos stichijos įvyko gedimas, kils pavojus žmonėms, turi atsakyti pavojaus savininkas“, – pasakoja sodininkų bendrijų atstovas Juozas Ravinis.
Įžeminti tvorų nenorintiems gyventojams elektrikai beda pirštu į elektros tinklų apsaugos taisykles, kurios apsaugos zonoje netgi draudžia nesuderinus su elektrikais įsirengti metalines tvoras. O pasirūpinti savo saugumu esą pirmiausia yra žmonių pareiga, nesvarbu, kad stulpai ir laidai virš galvos atsirado visai ne jų valia.
„ESO žemės sklypų neturi, turto neturi to, kuriame gyventojai statytų objektus. ESO nevaldo žemės sklypų, ant kurių žmonės statosi namus. Tai žmonių privati nuosavybė, neliečiama“, – teigia T. Kavaliauskas.
Visgi gyventojų bendrijų atstovų nuomone, versti žmones susimokėti už įžeminimą visais atvejais nesąžininga.
„Tvorų įžeminimas yra šiek tiek komercinis. Elektros tinklai turi lėšų įrengti naujiems skaitliukams, kur duomenis perduos automatiškai, nors žmonėms to neriekia. Jis toks primestinis guls ant vartotojų pečių. Tai galbūt jie pirmiausia turėtų pasirūpinti savo linijų, aplinkinių objektų saugumu, skirdami lėšas įžeminimams, o ne skaitliukų įrengimui“, – kalbėjo sodininkų bendrijų asociacijos vadovas Juozas Ravinis.
Beje ne visoms metalinėms tvoroms reikalingas papildomas įžeminimas. Jų metalinės atramos gali būti puikiausi laidininkai.
Tačiau ne visų tvorų atramos yra tinkamos varžos. Ar jūsų tinkama, galite išsikviesti atlikti tai išmanančius elektrikus. Tačiau ir tokia paslauga kainuoja apie pusšimtį eurų. O bauda už pažeidimą siekia vos 30 eurų.
