Balandžio mėnuo paženklintas minusinių prekybos rodiklių visose alkoholio kategorijose, išskyrus alų. Šie pokyčiai siejami su akcizų alkoholiui padidinimu nuo šių metų balandžio 1-osios.
Kaip rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikiami didmeninės prekybos alkoholiu duomenys, šių metų balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, didžiausias nuosmukis fiksuojamas spirituotų vynų kategorijoje – jų pardavimas padidinus akcizą krito net 86 proc.
Baltijos gėrimų pramonės aljanso prezidento Romo Apulskio teigimu, didžiulį spirituotų vynų pardavimo nuosmukį lėmė būtent akcizų didinimas, nes padidinti akcizai stipriai kilstelėjo šių alkoholinių gėrimų kainą.
Bendrovės „Italiana LT“ generalinis direktorius Sigitas Zaikauskas apgailestauja, kad legaliems vynų gamintojams drastiškai padidinus akcizą buvo suduotas labai skaudus smūgis. Pasak jo, jei pardavimai ir toliau taip ženkliai mažės, kai kuriems Lietuvos gamintojams šis smūgis gali būti ir mirtinas.
„Jei tokia tendencija tęsis, šis segmentas paprasčiausiai nukraujuos, - įspėja „Italiana LT“ vadovas S.Zaikauskas. – Dabartinė akcizų politika mūsų įmonę stumia į didžiulius nuostolius, o tai reiškia kelis svarbius dalykus: viena, mes nebesame tikri, ar pajėgsime konkuruoti su alkoholio rinkoje įsikerojusiu šešėliu ir išlaikyti darbo vietas, antra, krintant pardavimams galiausiai ir mokesčių valstybei sumokėsime mažiau.“
Žinia, šių metų balandžio 1 d. buvo padidintas akcizas alkoholiui ir rinkos duomenys rodo, kad tai iš karto atsiliepė alkoholio produktų pardavimams: Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šių metų balandį, palyginti su tuo pačiu 2013 m. mėnesiu, silpnų fermentuotų gėrimų pardavimas smuktelėjo 65 proc., vynų – 14 proc., spiritinių gėrimų – 2 proc. ir tik alaus pardavimas šoktelėjo maždaug 20 proc. Tiesa, kaip teigia Baltijos gėrimų pramonės aljanso prezidentas R. Apulskis, šiuos pardavimų pokyčius lėmė ne vien akcizo didinimas, bet ir įvairūs kiti veiksniai. Pavyzdžiui, alaus pardavimą kilstelėjo daugiausiai palankūs balandžio mėnesio orai. R.Apulskis svarstė, kad prekybos alumi pagyvėjimą, vis labiau artėjantį prie rekordinių iki krizinių laikų, iš dalies galėjo lemti ir drastiškas akcizo didinimas spirituotiems vynams.
Komentuodamas tendencijas alkoholio rinkoje, Baltijos gėrimų pramonės aljanso prezidentas atkreipė dėmesį ir į dar vieną naują tendenciją – analizuojant prekybos duomenis ilgesniu laikotarpiu matyti, kad pamažu didėja vyno vartojimas Lietuvoje. Tai vadovas sieja su vakarietiškos vyno vartojimo kultūros atėjimu ir į mūsų šalį –alkoholis vartojamas ne siekiant nusigerti, o saikingai mėgaujantis subtiliais skoniais kartu su maistu.
Vis dėlto bendros tendencijos legalioje Lietuvos alkoholio rinkoje vis aiškiau signalizuoja politikams, kad akcizų didinimas turi būti ne nuožmus, o laipsniškas, išdėstomas bent per penkerius metus. Priminsime, kad prie tokios akcizų politikos paskutiniu metu vis labiau linksta ir dabartinė Vyriausybė, kuri išreiškė iniciatyvą per keletą metų 50 proc. padidinti akcizą alui ir sidrui, po 10 proc. vynams ir 5 proc. stipriesiems gėrimams.
Akivaizdu, kad priešingu atveju padėtis tik pabloginama – staigiai didinant tarifus mokesčių surinkimas mažėja, o legalus alkoholio vartojimas persimeta į šešėlį. Apie tai nuolat įspėja ir ekspertai: pavyzdžiui, šiemet paskelbta didelės apimties studija „Akcizų mokestis Lietuvoje“ parodė, kad 2008-2009 m. padidinus akcizus mokesčių surinkimas Lietuvoje ženkliai krito. Bendras legalaus alkoholio suvartojimas šalyje, palyginti su prieškriziniais laikais, yra sumažėjęs apie 25 proc., tuo tarpu šešėlinė alkoholio rinka per šį laikotarpį smarkiai šoktelėjo.
