„Mums reikia atjauninti apskritai Lietuvą. Atjauninti ta prasme, kad kol kas mūsų jaunuoliai baigia mokyklą 19-20 metų, o tai jau labai didelis amžius šiais laikais. Mes užlaikome jaunimą mokykloje. Dėl to norėtume, kad privalomasis ikimokyklinis ugdymas prasidėtų nuo penkerių metų, o privalomas pradinis – nuo šešerių metų“, – per spaudos konferenciją Seime antradienį sakė E.Jovaiša.
„Šitam projektui paskelbti visuomenei atėjo laikas, kad mes pradėtume diskusijas“, – teigė komiteto vadovas, pristatydamas pavasario sesijai paruoštus projektus.
Šešerių į pirmą klasę – ne anksčiau 2018 metų
Pasak E.Jovaišos, per pavasario sesiją iš pradžių parlamentui bus pateiktos Bendrojo ugdymo kaitos gaires. Anot politiko, tai „bus visas kompleksas, kaip mes (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) suprantame bendrąjį ugdymą naujoviškai“.
Seimo komiteto vadovo teigimu, siūlymas vienais metais paankstinti mokyklos pradžią galėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2018 metais. Šiuo metu vaikai į pirmą klasę pradeda eiti septynerių metų.
Parlamentaras svarstė, kad kai kurie tėvai gali būti nepatenkinti, kad vaikus į mokyklą teks išleisti jaunesnio amžiaus ir tvirtino, kad prievartos nebus – kategoriškai nesutinkantieji galės vaikų mokslus pradėti vėliau, kaip šiuo metu.
„Niekam nepatinka žodis privalomas, pavadinkime kitaip – kaip taisyklė turės būti nuo šešerių metų. Bet tos taisyklės yra tiems, kurie negali arba tėvai nenori. Čia labai paprastas dalykas, sakykime šimtas vaikų eina nuo šešerių metų, bet dėl tam tikrų priežasčių neina dešimt“, – sakė E.Jovaiša.
Svarbiausias stojant būtų vidurkis, ne egzaminai
Taip pat Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) nori keisti moksleivių vertinimo sistemą, kad pagrindinę reikšmę stojant į aukštąsias mokyklas turėtų nebe valstybinių brandos egzaminų rezultatai, o mokyklos pažymių vidurkis, tik dar diskutuojama, nuo kurios klasės.
Pasak E.Jovaišos, šiuo metu paskutinėse klasėse moksleiviai orientuoti tik pasirengti baigiamiesiems egzaminams, tai kelia didelę psichologinę įtampą, ir ją reikėtų eliminuoti. Taip pat komiteto vadovas svarsto, kad baigiant mokyklą reikėtų laikyti bent tris privalomus egzaminus: lietuvių kalbos, istorijos ir matematikos, bet rezultatas ne lemtų studijas universitete, o rodytų pasiektą reikiamą brandą.
„Mes norime pakeisti ir pabaigą, kad mūsų jaunimas kitaip pabaigtų bendrojo ugdymo mokyklą. Dabartinė sistema, kada viskas vienuoliktoje–dvyliktoje klasėje absoliučiai suorientuota tik į užbaigimą, egzamino išmokimą, yra visiškai nepriimtina. Labai įsitempęs jaunimas, tad ir psichiniai sutrikimai, ir savižudybės yra dvyliktoje klasėje dėl tos nesvietiškos įtampos“, – sakė komiteto vadovas.
Anot jo, norima „įtampą nuimti ir paleisti baigiamąjį procesą bendrojo ugdymo normalia, laiva vaga“. „Kas tam gali padėti – tai, kad mes įvesime nuo kažkurios klasės vidurkį, dar diskutuojame, nuo kurios klasės tai darysime“, – sakė E.Jovaiša.
LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad užsienio valstybių pavyzdžiu moksleiviai dar dvyliktoje klasėje galėtų sudaryti sutartis su universitetu, o kad būtų priimti studijuoti, jiems reikėtų pasiekti su universitetu sutartą vidurkį.
„Šnekėjimas apie vidurkius yra susijęs su tuo, kad mes galvojame, jog į aukštąsias mokykla būtų stojama ne pagal baigiamųjų egzaminų rezultatus, o pagal vidurkius, kaip Vakarų Europoje daroma. Moksleivis pradeda bendrauti su universitetu dvyliktos klasės pradžioje, jis realiai sudaro sutartį dar nebaigęs mokslų su universitetu, universitetas tik kelia klausimą, kad tu turi išlaikyti tam tikrą vidurkį“, – sakė R.Karbauskis.
Profesinis ugdymas – nuo penktos klasės
LVŽS vadovas R.Karbauskis per spaudos konferenciją išskyrė profesinio ugdymo svarbą ir mokyklose jį siūlo diegti jau nuo penktos klasės.
„Vienas iš labai svarbių dalykų yra profesinis ugdymas, mokykloj jis turėtų prasidėti nuo penktos klasės. Mes dabar svarstome tarp kelių sistemų, kada atsiranda profesinio ugdymo mokytojai mokykloje arba profesinio ugdymo centrai, bet nuo penktos kasės turime pradėti“, – sakė „valstiečių“ frakcijos seniūnas.
Pasak jo, pastaraisiais metais ypač daug žmonių į profesines mokyklas stoja turėdami aukštąjį išsilavinimą, o to būtų išvengta, jei jau mokyklos suole būtų pradėtas profesinis orientavimas. „Šiandien turime situaciją, kai du tūkstančiai žmonių su aukštaisiais išsilavinimais stoja į profesines mokyklas, nes jie paprasčiausiai tik tada atrado save, savo poreikius. Jei mes užsiimtume laiku profesiniu orientavimu, tokių situacijų turėtume mažiau“, – pabrėžė valdančiosios partijos vadovas.
Pokyčių numatoma ir mokytojams
„Valstiečiai“ pokyčių numato ir pedagogų bendruomenei. Kaip siekiamybė nurodoma, kad mokytojas turėtų magistro laipsnį, o atlyginimui didelės įtakos turėtų jo kvalifikacija, kad mokytojas būtų motyvuotas nuolat tobulintis.
„Pats mokytojas turi keistis. Dabar mokytojui užtenka turėti bakalauro laipsnį ir jis su tuo bakalauro laipsniu vienu nesistengdamas įgyti nei magistro, nei daktaro gali nukeliauti per visas profesines karjeros pakopas, gali būti vyresniuoju mokytoju, mokytoju metodininku, mokytoju ekspertu. Tai yra visiškai neįmanomas dalykas, kada išsilavinimas nesiejamas su mokytojo karjera ir atlyginimu“, – tvirtino E.Jovaiša.
Anot jo, skirtumas tarp paprasto mokytojo ir mokytojo eksperto atlyginimų dabar yra „palyginti juokingas“.
„Projektuojant ateitį mums reikia žiūrėti, kad tas finansinis tarpas tarp mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir t. t. būtų ženklus, kad mūsų studentai norėtų stoti (į pedagogiką) ir žinotų savo karjeros perspektyvas“, – kalbėjo akademikas. Taip pat siūloma, kad pedagogus Lietuvoje rengtų viena centrinė įstaiga. Ja įvardijama planus jungtis paskelbę Lietuvos edukologijos ir Vytauto Didžiojo universitetai (VDU).
„Lietuvoje turi būti viena centrinė mokytojus rengianti instituciją. Mūsų šalis nėra didelė ir negalime leisti sau malonumo, kad mokytojai būtų rengiami, kur nori ir kaip nori. Dėl mokytojų rengimo pirmas žingsnis yra žengtas, pareiškė nora susijungti VDU su Edukologijos universitetu, ir manome, kad ten reikėtų daryti instituciją. Bet tai nereiškia, kad mūsų kokybiški universitetai, pavyzdžiui, Vilnius universitetas, negali rengti mokytojų. Gali, nori ir turi“, – kalbėjo Seimo komiteto vadovas.
Pasak E.Jovaišos, kitų universitetų absolventai pagal esamą tvarką galėtų dirbti mokytojais, kai šalia savo pagrindinių studijų per papildomus mokymus įgytų ir pedagogo kvalifikaciją.
Autorė: Milena Andrukaitytė
