Energetikos srityje valstybė neturi efektyviai veikiančio instrumento.
Ketinimas Ūkio ministeriją išskaidyti į Energetikos ministeriją ir ministeriją, atsakingą už verslą, inovacijas bei investicijų pritraukimą, politikų ir ekspertų vertinamas gana santūriai, pabrėžiant, kad ministerijų didinimas šalies problemų neišspręs, rašo „Respublika“.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio Andriaus Kubiliaus nuomone, šiuo metu energetikos srityse valstybė neturi efektyviai veikiančio instrumento. Esą Ūkio ministerijos skaidymas vyktų taip, kad tai net padėtų sutaupyti lėšų ir kartu išgrynintų funkcijas bei atsakomybę. Tai leistų turėti efektyviai veikiantį administracinį instrumentą energetikos problemoms spręsti. TS-LKD pretenduotų užimti ir energetikos ministro postą.
Verta svarstyti
Prezidentas Valdas Adamkus pritartų naujos ministerijos steigimui tik tuo atveju, jeigu tai iš esmės pagerintų valdymą šioje svarbioje srityje, naujos institucijos veikla nedidintų valstybės išlaidų ir nebūtų plečiamas biurokratinis aparatas.
Tačiau, šalies vadovo nuomone, kaip Eltai sakė prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė, verta apsvarstyti įvairius variantus, kaip efektyviau valdyti energetikos sektorių ir prižiūrėti bei spartinti Lietuvai gyvybiškai svarbių energetinių jungčių su Vakarais įgyvendinimą.
Nepritaria siūlymams
Premjeras Gediminas Kirkilas nepritaria siūlymams įkurti naują Energetikos ministeriją.
„Dabar ne pats geriausias laikas steigti dar vieną ministeriją ir dauginti jų skaičių. Galbūt peržiūrėti funkcijas, tada – taip“, – teigė vakar G. Kirkilas po Vyriausybės posėdžio. Anot jo, formuojama koalicija nori daugiau ministerijų, nes pagal pageidavimus jiems trylikos nepakanka.
Naujos ministerijos įsteigimas, pasak socialdemokratų lyderio, daug kainuoja, tad kažin ar tokių papildomų pinigų šių bei kitų metų biudžete gali atsirasti. Tikslingiau esą peržiūrėti jau veikiančių ministerijų funkcijas, nors tokia reorganizacija irgi nemažai kainuoja.
Kad dalies svarbių energetikos projektų ateitis yra neaiški, patvirtino ir G. Kirkilo pripažinimas, kad elektros jungties su Švedija projektas po pirmadienį Helsinkyje vykusio susitikimo su Švedijos ministru pirmininku Fredriku Reinfeldtu netapo aiškesnis. Iki šiol neapsispręsta, į kurią Baltijos šalį turėtų būti tiesiamas elektros kabelis Baltijos jūros dugnu. Nors neseniai G. Kirkilas kalbėjo, esą jam pavyko susitarti su Latvijos premjeru, kad latviai neprieštaraus siūlomam Lietuvos variantui, tačiau trečiadienį jau aiškino, kad dėl kabelio vietos ginčo su Latvija, deja, nepavyksta išspręsti.
Politinis pranašumas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresniojo eksperto Giedriaus Kadziausko teigimu, galutiniams vartotojams ar rinkos dalyviams tai didesnio ekonominio efekto greičiausiai neatneštų, nors gali suteikti šiek tiek daugiau skaidrumo priimant sprendimus dėl energetikos klausimų.
Apie poreikį skaidyti Ūkio ministeriją į dvi užsiminė realiausiu kandidatu į premjero postą laikomas TS-LKD lyderis Andrius Kubilius. Apie tokią galimybę kalba ir naujosios koalicijos partnerė Liberalų ir centro sąjunga.
Pasak LLRI vyresniojo eksperto, energetika yra ūkio dalis ir ji natūraliai pagal savo specifiką ir turinį turėtų būti Ūkio ministerijos rūpestis, tačiau yra valstybių, kurios skirtingoms ūkio šakoms turi atskiras ministerijas. Pavyzdžiui, Rusijoje yra Naftos ir dujų ministerija.
„Kokiai sričiai kuruoti yra suteikiamas ministerijos statusas ir ministro rangas, yra politinis ir valstybės apsisprendimo reikalas. Aiškių taisyklių šioje situacijoje nėra“, – teigė G. Kadziauskas.
„Noras įkurti naują ministeriją rodo skaidrumo ir atsakomybės siekį, kad būtų aiškus politinis pareigūnas, kuris atstovauja ir priima sprendimus. Bet tai yra daugiau politinis pranašumas, o ne ekonominis – galutiniams vartotojams ar rinkos dalyviams vienos ar dviejų ministerijų buvimas tikriausiai neturi daug įtakos“, – sakė G. Kadziauskas.
Suprantamas noras
Panašiai mano ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorė Dalia Bardauskienė.
„Energetika yra ir bus viena karščiausių ir aktualiausių temų, dėl to noras ypatingą dėmesį skirti energetikai gali būti suprantamas, tačiau viena ar dvi ministerijos tai spręs – yra vadybos klausimas. Svarbiausia, kad būtų aiškiai įvardyti prioritetai, aiški strategija, kur link einame. Valstybės institucijose šiandien trūksta efektyvios vadybos, orientuotos į rezultatų siekimą, o ne veiklos imitavimą“, – sakė ji Eltai.
LNTPA direktorės teigimu, būtinas integruotas požiūris į svarbius valstybei klausimus.
Neaiškios funkcijos
Pasak LLRI vyresniojo eksperto, kol nėra aiškios naujosios ministerijos funkcijos, išlieka atviras klausimas, ar galvojama išlaikyti tik tas su energetika susijusias funkcijas, kurias šiandien turi Ūkio ministerija, ar siūlymas atskirti į atskirą ministeriją vis dėlto yra susijęs su valstybės reguliavimo vaidmens didėjimu energetikoje?
G. Kadziausko teigimu, išskaidžius ministerijas bus didelis spaudimas išauginti išlaidas.
„Naujai ministerijai pirmiausia reikia naujo pagalbinio ir administracinio personalo. Esami departamentų direktoriai ar viceministrai bandys palypėti laipteliu aukščiau. Turėtų padaugėti žmonių, turinčių aukštesnę kategoriją, – bus du ministrai vietoj vieno, daugiau viceministrų ir valstybės sekretorių, išlaikyti tą patį biudžetą atlyginimams jau bus sudėtinga“, – sakė LLRI vyresnysis specialistas.
Tuo tarpu TS-LKD lyderis A.Kubilius tvirtina, kad toks skaidymas net padėtų sutaupyti valstybės lėšų ir kartu išgrynintų funkcijas, atsakomybę.
„Tai leistų turėti valstybėje efektyviai veikiantį administracinį instrumentą energetikos problemoms spręsti“, – sakė TS-LKD pirmininkas.
