Nekilnojamojo turto (NT) objekto registravimo kaina šiuo metu priklauso nuo jo vertės - kuo pigesnis turtas, tuo mažesni jo įregistravimo įkainiai. Šią logiką norima sulaužyti ir nepriklausomai nuo turto objekto vertės jų savininkai už registravimą mokėtų tą pačią sumą. Todėl vieniems tai pabrangtų beveik 5 kartus, o kitiems - atpigtų iki 80 kartų.
Pagal šiuo metu galiojančius VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto (NT) registravimo įkainius turto įteisinimo procedūros kaina priklauso nuo turto vertės. Tačiau įtarus, kad dabar galiojanti VĮ „Registrų centras“ tokia socialiai orientuota įkainių politika suteikia daugiau nuolaidų ne tiems, kuriems ši parama būtų reikalinga, o nekilnojamojo turto spekuliantams, įkainių formavimo politika buvo persvarstyta Teisingumo ministerijos suburtoje darbo grupėje iš asocijuotų verslo ir politikos formavimo atstovų organizacijų. Todėl vykdant reikalavimus dėl socialiai orientuoto atlyginimo už NT ir nuosavybės teisių į jį įregistravimą, atlyginimo dydis fiziniams asmenims buvo dar labiau sumažintas. Minimalus atlyginimas už statinių, butų ar patalpų registravimą sumažintas nuo 31 iki 10 litų, o už žemės sklypų teisinį registravimą - nuo 30 iki 20 litų.
Naujuosius įkainius pateikus tvirtinti Konkurencijos tarnybai ji rekomendavo juos suvienodinti visiems subjektams: už nuosavybės teisės į žemės sklypą registravimą imti 61 litą, už statinių, butų ar patalpų nuosavybės teisių registravimą - 62 litus.
Pvz., gyvenamojo namo, verto 3000 litų, įregistravimas gali kainuoti ne 10, o 62 litus, o Šiaulių sporto arenos, vertinamos beveik 44 mln. litų, - ne 5000 litų, o tuos pačius 62 litus. Pasak verslininkų, iki šiol jie buvo apiplėšiami viduryje baltos dienos, nes valstybės deleguotas, monopolines paslaugas teikiantis Registrų centras iš stambaus NT registravimo atvejų lig šiol krovėsi pelnus.
Šiltnamio sąlygos verslininkams
Tuo tarpu VĮ „Registrų centro“ atstovai, kaltinami sudarantys sąlygas spekuliantams, pažymi, jog dabar galiojantys įkainiai yra ne jų pačių sugalvoti ir persvarstyti atitinkamose institucijose patvirtinti Vyriausybės, todėl dabartiniai ketinimai juos suvienodinti yra siekimas sudaryti šiltnamio sąlygas stambiam privačiam verslui. „Gerai dirbanti valstybinė įmonė sukelia problemų verslui, siekiant didesnių viršpelnių.
Susidaro įspūdis, kad kuo geriau dirbame, tuo visiems blogiau. Visi įkainiai yra paskaičiuoti pagal realias sąnaudas, ir ne mūsų pačių. Tačiau vėl grįžtama prie to paties, vien dėl to, kad atpiginti stambiam verslui registravimo procesą, atsisakant taikyti atlygį nuo turto vertės. 80 proc. Lietuvos gyventojų turto registracija pabrangs“, - vakar spaudos konferencijoje sakė Registrų centro direktorius Kęstutis Sabaliauskas. Pasak jo, tam tikri politikai prieš rinkimus visada suaktyvėja ir vietoj to, kad kadencijos metu rūpintųsi įstatymų pakeitimu ir siektų, kad pokyčiai būtų įgyvendinami vykdant šalies įstatymus, o ne deklaruojant, kaip reikia ką daryti.
Seimo Audito komitetas taip pat siūlo uždrausti Registrų centrui teikti komercines paslaugas - turto vertinimą ir kadastrinius matavimus. Pasak Registrų centro atstovų, didelė dalis gyventojų būtų palikti likimo valiai, nes privačius matininkus prisivilioti į kaimo vietoves yra gana sunku, o ir jų teikiamų paslaugų kaina yra aukštesnė.
Jolita Žvirblytė
Daugiau: Registrų centro įkainių kritika - ikirinkiminės kampanijos dalis? (video)
