Sužinoję apie valstybės rengiamus projektus verteivos dažniausiai skubiai superka numatytose projektų teritorijose žemę, o paskui iš valstybės reikalauja 10–20 kartų didesnių sumų. Valstybei nusprendus įgyvendinti svarbius projektus neretai kildavo sunkiai išsprendžiamų ginčų dėl žemės paėmimo. Žemės savininkai kartais piktnaudžiaudavo už sklypus reikalaudami sveiku protu nesuvokiamo dydžio kompensacijų, todėl žemės paėmimas dažnai užtrukdavo, o kartais net sužlugdavo valstybinės reikšmės projektai.
Neseniai Seimas priėmė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybės svarbos projektus, įstatymą, tačiau suinteresuotos pusės nepaliauja ginčytis.
Atlygins pagal rinkos vertę
Įstatyme nustatyta, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra bus pradedama Vyriausybės nutarimu. Ypatingos valstybinės svarbos projektais Seimas Vyriausybės teikimu galės pripažinti tik energetikos bei transporto infrastruktūros ir krašto apsaugos sričių projektus. Nutarimui įsigaliojus žemės savininkai negalės kliudyti projektą įgyvendinančiai institucijai pradėti darbus.
Numatomas tik vienas atlyginimo už paimamą žemę būdas – pinigais pagal rinkos vertę. Be to, bus atlyginama ir paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai pagaminti vertė ir kiti savininko nuostoliai.
Tačiau savininkui jo sklypas visada vertesnis, negu paprastai nustato valstybė. Savininkas turės teisę pareikšti pretenziją. Tokiu atveju Nacionalinė žemės tarnyba per 60 dienų nuo pretenzijos gavimo kreipsis į teismą, ir bylą, pasitelkęs nepriklausomus turto vertintojus, nagrinės teismas.
Bandymas pasipelnyti
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka sugriežtinta, nes padaugėjo savininkų, norinčių piktnaudžiauti susidariusia padėtimi. Artėjant projektų įgyvendinimui informacija apie rengiamus projektus neretai pasiekdavo verteivas, kurie skubiai supirkdavo numatytoje teritorijoje sklypus, o paskui iš valstybės reikalaudavo 10–20 kartų didesnių sumų. Tokie veikėjai dažnai daro įtaką vietos politikams.
Štai Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis neseniai pažėrė puokštę įtarimų dėl Marijampolės politikų reikalavimų, kad „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė aplenktų miestą. Suvalkiečiai ne tik reikalauja, kad europinė geležinkelio vėžė aplenktų miestą, bet ir bando nurodyti, per kurias teritorijas ji turi eiti ir net šiek tiek pavingiuoti, kad galėtų užkliudyti kelis sklypus.
Susisiekimo ministras E.Masiulis šį kartą prarado kantrybę ir rėžė tiesiai šviesiai: „Tai akivaizdus pavyzdys, kai vietiniai politikai dėl asmeninių politinių arba verslo tikslų bando sužlugdyti nacionalinės svarbos projektą.“
Gresia projekto žlugimas
Įtarimų padaugėja prisiminus praeitį, nes prieš penkerius metus tuometinė Marijampolės valdžia dejavo, kai Vyriausybė planavo europinę geležinkelio liniją tiesti aplenkiant miestą. Tada suvalkiečiai kaltino Vyriausybę dėl jų miesto ignoravimo. Į pretenzijas buvo atsižvelgta, tačiau Marijampolėje valdžia pasikeitė ir atsirado naujų interesų.
Kaip susidariusią padėtį vertina vietos valdžia? Atsargumu garsėjantis meras Vidmantas Brazys dar prieš rinkimus nedrąsiai komentavo susidariusią padėtį. Meras sakė, kad Vyriausybė savo sprendimo nederino su miesto valdžia, tačiau tikino neketinantis Vyriausybei prieštarauti.
Įdomu, kad europinė geležinkelio vėžė turėtų eiti rekonstravus dabar veikiantį geležinkelį, taigi iš esmės valstybei nereikėtų perimti žemės iš savininkų. Be to, pagal projektą būtų rekonstruotos visos geležinkelio ir automobilių kelių sankryžos, taigi savivaldybė sutaupytų nemažai lėšų. Tačiau kol kas Marijampolėje laimi keli stambieji verteivos, siekiantys pasipelnyti retai pasitaikančia galimybe.
Kuo baigsis ši istorija? Tik didelėmis pastangomis „Rail Baltica“ išliko ES prioritetinių projektų sąraše, ir še tau – dėl marijampoliečių noro pasipinigauti gresia viso projekto žlugimas.
Marijampoliečių žemes kliudys ir magistralė „Via Baltica“. Prisiminęs kilusius konfliktus tiesiant pirmą magistralės liniją, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas sako iš Seimo tikėjęsis radikalesnių įstatymo pataisų.
VL pakalbintas Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Rolandas Andzelis sako, kad praėjo jau trys savaitės nuo pranešimų dėl žemės paėmimo savininkams išsiuntimo, tačiau pretenzijų kol kas negauta. Valstybė žemę perims iš 103 savininkų Kazlų Rūdos ir 100 savininkų Marijampolės rajonuose.
Bylinėjimasis sutrumpės
Kai kurie ekspertai optimistiškai trumpina bylinėjimosi laiką. Štai teisininkas Simas Gudynas mano, kad pagal priimtą įstatymą, teismo procedūra truktų ne ilgiau kaip 141 dieną. Tiesa, jeigu kam nors kiltų noras kreiptis į Konstitucinį Teismą, procesas pailgėtų daugiausia keturiais mėnesiais.
„Jeigu įstatymas įsigalios, tai bylinėjimasis teismuose ilgiausiai galės užtrukti iki 165 dienų“, – irgi optimistiškai viliasi R.Andzelis.
Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius Vytas Petružis kol kas nelabai džiaugiasi: „Mūsų teisininkai sako, kad teismo procesai sutrumpės, tačiau ne tiek, kiek tikėjomės. Dėl apskundimų bylinėjimasis gali užtrukti iki trejų metų.“
Tačiau visi akcentuoja, kad įsigaliojus įstatymo pataisoms teismo procedūros truks gerokai trumpiau nei iki šiol, kai dėl nesutarimų bylinėjamasi 5–10 metų. Per tiek laiko daug projektų liko neįgyvendinta.
Tikėjosi radikalesnio sprendimo
Kauno LEZ direktorius sako, kad iš įstatymo tikėtasi daugiau, tačiau gerai, kad žengtas nors toks žingsnis.
„Deja, įstatymas nepanaikino savininkų noro bylinėtis daug kartų. Nelogiška, kai žemės savininkas iš pradžių skundžia įsakymą perimti žemę, paskui kažkodėl skundžia žemėtvarkos projektą, nors savininkui šis projektas negali turėti jokios įtakos, vėliau pralaimėtas bylas skundžia antrą kartą. Tokia bylinėjimųsi grandinė kartais užtrunka 3–4 metus. Mes siūlėme, kad visi skundai turėtų būti pateikiami iš karto. Tada teismas visus skundus nagrinėtų vienu metu ir būtų sutaupoma laiko“, – sako V.Petružis, tačiau jis pabrėžia, kad pasiektas svarbiausias laimėjimas – priėmus sprendimą žemę perimti, teismas jau nebegalės šio sprendimo panaikinti. Bus galima ginčytis tik dėl žemės kainos.
Kauno LEZ turi didelę žemės perėmimo patirtį. Kai kurie savininkai už hektarą žemės norėjo gauti 1,5 mln. Lt, kai rinkos kaina toje vietoje siekė apie 100 tūkst. Lt. Taigi norėta gauti 15 kartų daugiau.
Jau praėjusių metų pabaigoje kauniečiai turėjo laidoti mirusiuosius naujose kapinėse Vainatrakyje, tačiau žemės perėmimas iš savininkų pakvipo milijonine afera.
Įdomu, kad iš pradžių ketinta įsigyti 100 ha teritoriją, kuri priklausė 7 savininkams. Jie buvo pasiruošę sklypus parduoti už 860 tūkst. Lt ( apie 20 tūkst. Lt už ha), tačiau kažkodėl pasirinktas kitas variantas – kapinių teritorija sumažinta iki 40 ha, o išpirkos suma padidėjo daugiau nei du kartus.
Ar sklypų kaina reali, aiškinsis teisėsauga. Tačiau akivaizdu, kad ir dėl šio atvejo žemės paėmimo tvarką reikėjo keisti gerokai anksčiau.
Ar teisingai bus atsiskaitoma?
Jonas Ramonas, Seimo narys
Mane labai stebina žemės savininkų interesus ginančių organizacijų abejingumas. Gal jos tyli todėl, kad jų nariai šiuo metu yra valdžioje?
Manau, kad taikant naują įstatymą su žemės savininku nebus teisingai atsiskaityta. Daugiausia bus paimta miško arba žemės ūkio paskirties žemės. Jos kaina svyruoja nuo 2 iki 5 tūkst. Lt už ha. Tačiau paskui žemės paskirtis bus keičiama, ji taps komercine, o tokios žemės kaina dėl įvairių aplinkybių gali padidėti, pavyzdžiui, nuo 2 iki 100 tūkst. Lt už ha. Štai aš ir klausiu: ar teisingai bus atsiskaitoma su žemės savininku?
Protingas kompromisas
Edvardas Raugalas, žemės ūkio viceministras, Žemės savininkų sąjungos įkūrėjas ir buvęs jos pirmininkas
Dabar priimtą įstatymą pavadinčiau protingu kompromisu. Supraskime, žemės paėmimas visuomenės reikmėms dažnai užtrunka labai ilgai. Taigi būtini darbai dažnai yra vilkinami. Kaip elgtis? Jeigu žemę padarytume neliečiamą, tai pažeistume kitos pusės teises.
