VMVT patvirtino pranešimą apie įvykį gavusi ir atlikusi patikrinimą.
„Inspektoriai šiandien vyko į Klaipėdos zoologijos sodo patikrinimą, kuriame nustatė, jog laikomų antilopių aptvare yra laikomi 2 suaugę patinai, dvi patelės ir du 2–2,5 mėn. amžiaus patelės ir patinėlio jaunikliai. Gyvūnų banda laikoma kartu, reikalavimų atskirti šios rūšies gyvūnų jauniklius nėra“, – komentuoja tarnyba.
Aiškėja, kad toks incidentas Klaipėdos zoologijos sode įvyko pirmą kartą, o darbuotojai veiksmų neskubėjo imtis dėl savo saugumo.
„Apklausus darbuotojus, paaiškėjo, kad tai buvo pirmas toks zoologijos sode fiksuotas incidentas, kuomet antilopių bandoje pasireiškia toks agresyvus elgesys tarp patinų. Gyvūnų prižiūrėtojų teigimu agresyvus antilopės patino elgesys pasireiškė, dėl galimai rujojančios patelės, taip patinui stengiantis išvengti galimų konkurentų. Sužalotas patinas buvo 2 mėnesių amžiaus.
Incidento metu darbuotojai dėl savo saugumo patekti į aptvarą negalėjo, todėl buvo priimtas sprendimas ištardyti tvorą ir pro plyšį ištraukti sužalotą gyvūną. Gyvūnas buvo patalpintas atskiroje patalpoje, atskiriant jį nuo suaugusių antilopių. Buvo iškviestas privatus veterinaras, tačiau jauniklis dėl daugybinių sužalojimų neišgyveno“, – teigia VMVT.
Pažeidimų nenustatė
Kilus lankytojų pasipiktinimui, jog zoologijos minimą dieną sode nebuvo veterinaro, VMVT primena, kad zoologijos sodas privalo turėti sutartį su veterinarijos gydytoju, tačiau reikalavimo jam budėti visu zoologijos sodo darbo metu nėra.
„Patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta, tačiau teiktos rekomendacijos atidžiau stebėti situaciją ir papildomai įvertinti visas iškilusias rizikas bei priimti papildomus sprendimus siekiant atskirti ar kitaip apsaugoti patinų jauniklius dėl šio pasireiškusio gyvūnų elgesio“, – apibendrina VMVT.
Šiais metais daugiau pranešimų dėl šio zoologijos sodo veiklos VMVT nebuvo gavusi.
Lankytojai tapo kraupaus įvykio liudininkais
Apie nemalonią viešnagę Klaipėdos rajone esančiame zoologijos sode paskelbė vilnietė Viktorija Mankevičiūtė. Atvykę apžiūrėti tigrų jauniklių, lankytojai tapo siaubingo įvykio liudininkais.
„Neseniai lankiausi Klaipėdos zoologijos sode su šeima, norėdami pamatyti tigriukų jauniklius ir praleisti laiką. Tačiau mūsų apsilankymas greitai virto tragedija“, – pasakoja V. Mankevičiūtė.
Už apsilankymą zoologijos sode Viktorijos šeima sumokėjo 140 eurų (už tris asmenis). Tačiau lankytojai nė nesapnavo, ką pamatys įėję į zoologijos sodą.
„Vaikštinėdami po zoologijos sodą, priėjome prie arklinių antilopių aptvaro, kur išvydome siaubingą vaizdą ir darbuotojų neveiksnumą. Į suaugusiųjų antilopių būrį buvo įleistas naujagimis su mama ir didelės antilopės subadė mažylį tiesiai prieš mūsų akis. Šį siaubingą įvykį stebėjo ir mažų vaikų grupė su tėvais bei nėščios moterys.
Naujagimiui buvo išsuktas sprandas ir kojos, jis gulėjo krūpčiodamas. Vaikai ir moterys apsipylė ašaromis, tačiau darbuotojai stovėjo bejėgiai ir nieko nedarė. Mes, lankytojai, pradėjome prašyti jų bent patraukti sužeistą gyvūną, kad vaikai nematytų šio siaubo. Po maždaug 30 minučių darbuotojai galiausiai reagavo ir ištraukė naujagimį, tačiau žiaurumas tuo nesibaigė – jie metė sužeistą gyvūną į garažą ir uždarė duris, palikdami jį likimo valiai“, – pasakoja V. Mankevičiūtė.
Supykdė darbuotojų abejingumas
Moters teigimu, zoologijos sodo darbuotojai nerūpestingai vaikščiojo ir šaipėsi iš lankytojų pastangų iškviesti pagalbą.
„Sakė, ko jūs čia skambinat policijai, vis tiek niekas nepadės...“ – naujienų portalui tv3.lt komentuoja V. Mankevičiūtė.
Negana to, tą dieną Klaipėdos zoologijos sode nedirbo nė vienas veterinaras. Anot V. Mankevičiūtės, darbuotojai pasakė, jog veterinaras dirba tik per išeigines, nors tuo metu buvo sekmadienis. Taigi apie veterinaro pagalbą buvo galima tik pasvajoti.
„Praėjus valandai, mes vis dar laukėme veterinaro, kuris taip ir neatvyko. Sužalotas naujagimis gulėjo be priežiūros ir jokios pagalbos, o darbuotojai tik rūkė ir šaipėsi iš mūsų pastangų“, – kalbėjo pašnekovė.
Žiauraus įvykio sukrėsti lankytojai taip pat prašė susisiekti su atsakingu zoologijos sodo darbuotoju, tačiau jiems buvo pasakyta, kad direktorius atostogauja. Kito atsakingo asmens kontaktų zoologijos sodo darbuotojai taip pat nesuteikė.
„Po ilgų ginčų išsireikalavome direktoriaus telefono numerio. Skambutis su juo truko mažiau nei minutę – jis nesistengė aiškintis situacijos, tik pasakė rašyti skundus ir kreiptis kur norime, o tada numetė ragelį. Buvome apstulbę“, – teigia moteris.
V. Mankevičiūtę šokiravo ir zoologijos sodo aplinka. Pašnekovės teigimu, narvai gyvūnams nėra sutvarkyti, darbuotojai nekvalifikuoti, o visi gyvūnai be išimties maitinami batonu.
Po žiauraus įvykio lankytojai kreipėsi į policiją, VMVT, Klaipėdos rajono savivaldybę. Pastaroji stiuacijos žurnalistams nekomentavo ir pasiūlė kreiptis į VMVT.
Zoologijos sodo vadovas: tai – kasdieninis gyvenimas
O štai Klaipėdos zoologijos sodo vadovo tokia merginos ir aplinkinių reakcija nei kiek nenustebino. Anot vyro, žmonės neturi jokių žinių apie gyvūnų elgseną, gyvena savo susikurtame ir realybės neatitinkančiame iliuzijų pasaulyje.
„Tai yra kasdieninis gyvenimas zoologijos sode, tik tokius epizodus ne visi pamato ir kas juos pamato, vieni priima logiškai mąstant, kiti priima labai ligotai, pasakyčiau“, – teigia Klaipėdos zoologijos sodo vadovas Edvardas Legeckas.
Anot sodo vadovo, ne tik suaugusieji, bet ir vaikai yra mokomi iškreiptos realybės apie gamtą, o nemalonius faktus apie gyvūnų santykius suaugę nuo vaikų nuslepia siekdami jų netraumuoti arba dar blogiau, vaikams meluoja užuot pateikę jautrią informaciją.
Vaikams ir net suaugusiems dažnai atrodo, kad gyvūnai gamtoje bendrauja draugiškai, vos ne šoka susikabinę už letenėlių kaip Holivudo filmukuose ir mirties ten nėra. Nors realybėje gyvūnų pasaulyje gyvuoja principas, kad visi gamtoje egzistuojantys gyvūnai arba žudo ir valgo kitus gyvūnus, arba yra plėšrūnų grobis ir yra suvalgomi patys. Daugybė daro ir tą, ir tą. Jei vieni gyvūnai nevalgytų kitų – gyvybės ratas žemėje nebesisuktų ir gyvūnai neegzistuotų.
„Visi šitie gyvūnai, kurie ėda žolę, laikas ateina ir atsiduria pas tigrus voljeruose kaip pašaras“, – sako E. Legeckas.
Ne išimtis ir klaipėdietės matytas įvykis. Čia antilopės patinas, pajutęs konkurentą, paprasčiausiai jo atsikratė taip, kaip užprogramuota jo laukiniuose instinktuose.
„Suaugęs patinas gali mažam patinuke, net savo vaike, matyti konkurentą savo patelei. Tai čia yra šitas. O su tokiais ragais ar kakta gavus, veterinaras koks nelabai ir reikalingas yra“, – teigia zoologijos sodo vadovas.
Ieva Pakarklytė: Lietuvoje turime per daug zoologijos sodų
Vaizdo medžiagą iš Klaipėdos zoologijos sodo matė ir Seimo narė Ieva Pakarklytė. Parlamentarės nuomone, Lietuvoje yra per daug per daug zoologijos sodų.
„Iš tų, kurie turi zoologijos sodos licencijas, bent jau pernai metų pabaigoje turėjo šešios vietos. Kiek žinau, jos niekam nebuvo atimtos. Leidimus laikyti laukinius gyvūnus turi dar daugiau vietų. Tas skaičius tikrai yra per ženklus ir tokiai mažai šaliai tokiu atveju ir matome, kad negebama užtikrinti [sąlygų] tinkamų“, – sako I. Pakarklytė.
Seimo narė taip pat atkreipė dėmesį į veterinarijos gydytojų trūkumą.
„Pagalvokite, kiek yra paruošiama veterinarijos specialistų, kurie specializuotųsi egzotinių gyvūnų rūšyse. To praktiškai nėra, nes vis dėlto dauguma specializuojasi į augintinius arba ūkinius gyvūnus, ko mes turime daugiausiai. Kadangi, deja, situacija tokia, kad laikoma nemažai egzotinių gyvūnų, visiškai nebūdingų nei mūsų gamtinėms sąlygoms, nei klimato zonai, vadinasi, nėra ir specialistų“, – komentuoja I. Pakarklytė.
Kilus lankytojų pasipiktinimui dėl zoologijos sodo darbuotojų abejingumo, parlamentarė svarsto, ar šie žmonės turi tinkamas kompetencijas: „Aš tuo labai abejočiau, nes Lietuva ne tiek ir parengia specialistų, kurie specializuotųsi būtent laukinių egzotinių gyvūnų [srityje].“
Todėl, I. Pakarklytės teigimu, Lietuvai užtektų turėti vieną zoologijos sodą, kuriame laukiniams gyvūnams būtų užtikrintos geriausios įmanomos sąlygos. Laukinių gyvūnų laikymas kitur galėtų būti pateisinamas nebent tuo atveju, kai bandoma išsaugoti nykstančias rūšis.
O gyventojams parlamentarė zoologijos sodų siūlytų vengti: „Geriausia gyvūnus pažinti gamtoje. Jeigu yra priežastys, kad juos būtinai reikia pamatyti narvuose, nelaisvėje, tada bent jau rinktis tas vietas, kuriose yra geriausios įmanomos sąlygos ir kur akcentuojamas mums svarbių rūšių išsaugojimas, o ne tiesiog populiariausi egzotiniai gyvūnai ir su jais daromas šou.“
Dalis įstatymų pakeitimų nepajuda tolyn
I. Pakarklytė pati ne kartą teikė su gyvūnų apsauga susijusius įstatymų projektus, taip pat inicijavo projektą, kad žmonės, kurie žiauriai elgiasi su gyvūnais kurį laiką netektų teisės jų laikyti.
Vis dėlto gyvūnų gerovės klausimais parlamentarė iš institucijų ir bendrai Aplinkos ministerijos pasigenda aktyvesnio politikos formavimo.
„Kaip ir sakiau, mes turime vien šešis zoologijos sodus su licencijomis, ar mums kaip mažai šaliai tikrai jų tiek reikia turėti? Dėl laukinių gyvūnų laikymo net ir neturint zoologijos sodo licencijos – koks tokios veiklos tikslas: ar mes siekiame žmones edukuoti, ar vis tik tai yra komercinė veikla, kuri edukacijos tikslų neatlieka, ar siekiame edukuoti ir saugoti vietines, mūsų klimatui būdingas gyvūnų rūšis“ – dėsto I. Pakarklytė.
Parlamentarė atkreipia dėmesį, kad ne visi įstatymų pakeitimai dėl gyvūnų gerovės pasiekia Seimą.
„Pati prieš daugiau nei metus, 2023 m. balandį teikiau įstatymo pakeitimus, kurie su vietos savivaldos įstatymu suderina tam tikras atsakomybes. Nes, kaip žinome, keitėsi Vietos savivaldos įstatymas, keitėsi mero, administracijos direktoriaus pareigybės ir vėl ta gyvūnų kontrolė ir priežiūra liko tarsi pakibusi ant plauko. Iš ministerijos turėjau pažadą, kad jie artimiausiu metu tikrai sugrįš su projektu, bet dabar yra 2024 m. rugpjūtis ir tas projektas yra iki šiol nepriimtas“, – kalba ji.
Seimo narė svarsto, kad priežastys, kodėl institucijoms ne visada pavyksta užtikrinti gyvūnų gerovę, yra noro ir resursų, įskaitant žmogiškuosius (darbuotojus), trūkumas.
„Tikrai žinau, kad Aplinkos ministerijos tarnautojai stengiasi, bet jų yra labai mažai. Čia jau klausimas ministerijos viduje, ar nevertėtų paskirti daugiau darbuotojų. Keliems žmonėms kuruoti visą gyvūnų sritį nėra taip paprasta“, – teigia I. Pakarklytė.
