„Žinome, kad Rūdninkai taps naująja Vokietijos karine baze. Ten bus daugiausiai investicijų, ten bus daugiausiai infrastruktūros projektų“, – žurnalistams kalbėjo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
„Rūdninkų poligonas bus skirtas šios brigados reikmėms arba kariniam rengimui. Jau dabar ruošiamos šaudyklos, kelių tinklas ir kita infrastruktūra, reikalinga treniruotėms“, – papildė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Laurynas Kasčiūnas: apie trečdalis Vokietijos brigados karių galės atvykti su šeimomis
L. Kasčiūnas sako, kad apie trečdalis į Lietuvą atvykstančių Vokietijos karių galės atvykti su savo šeimomis.
„Vokietijos pusė geriausiai žino atsakymą į šitą klausimą, mes esame pasiruošę bet kokiam variantui. Savo modeliavimuose matome galimybę, kad apie trečdalį Vokietijos karių galėtų būti su šeimomis. Ruošiamės tokiam scenarijui, jeigu bus kitoks, būsime pasiruošę ir kitokiam“, – komentavo L. Kasčiūnas.
Vis dėlto, kiek su Vokietijos kariais atvyks jų šeimos narių, krašto apsaugos pareigūnai nedetalizavo.
„Labai sudėtingas klausimas, nes mes galime įsakyti kareiviams atvykti į Lietuvą, bet negalime įsakyti jų šeimoms. Kiekvienas karys sprendimą priima pats, ar atvykti su šeima, ar ne“, – pažymėjo A. Mais.
L. Kasčiūnas pridūrė, kad ruošiamasi „bet kokiam variantui“.
„Matome galimybę, kad trečdalis brigados karių galėtų būti su šeimoms. Ruošiamės tokiam scenarijui, jeigu bus kitoks, būsime pasiruošę ir kitokiam“, – teigė ministras.
L. Kasčiūno teigimu, 800 mln. eurų yra matoma kaip galima suma, kurios reikės priimti Vokietijos brigadai.
„Mes esame procese, esame ir kaštų pasidalinimo procese“, – teigė ministras.
Pasak jo, pirmadienį į Lietuvą atvykę kariai patys ieško būsto nuomos Vilniuje.
Kaip BNS informavo Krašto apsaugos ministerija, pirmieji į Lietuvą atvykę Vokietijos kariai patys mokės už būsto nuomą, o už biurų nuomą mokės Lietuva.
Vokietijos ambasadorius prabilo lietuviškai: Lietuvos saugumas yra mūsų saugumas
L. Kasčiūnas vokiškai pasveikino į Lietuvą atvykusius pirmuosius Vokietijos brigados karius. Ministras tikino padarysiantis viską, kad atvykę kariai Lietuvoje jaustųsi kaip namie.
„85 proc. lietuvių pritaria Vokietijos karinių pajėgų dalyvavimui ir dislokavimui Lietuvoje. Mes padarysime viską, ką turime padaryti, kad jūsų kariai Lietuvoje jaustųsi kaip namie“, – atidarydamas spaudos konferenciją Vilniaus oro uoste vokiškai prabilo L. Kasčiūnas.
Pasak jo, Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje – istorinio etapo pradžia.
„Esame tam tikro istorinio etapo pradžioje, kai Vokietijos brigados nuolatinis dislokavimas Lietuvoje po truputį tampa realybe. Esu įsitikinęs, kad tai yra negrįžtamas procesas. Gynybos planavimo prasme, mes darome didelį žingsnį link priešakinės gynybos įgyvendinimo“, – jau gimtąja kalba tikino ministras.
„Joks priešas iš Rytų net nepagalvos, kad galima būtų testuoti NATO 5-ąjį straipsnį“, – pridūrė jis.
L. Kasčiūnas akcentavo, kad Vokietijos brigada yra ne tik Vyriausybės, bet ir jo asmeninis prioritetas.
Vokietijos ambasadorius Cornelius Zimmermanas lietuviškai dėkojo už brigados karių priėmimą ir tikino, kad prisidėjimas prie Lietuvos gynybos reiškia ir Vokietijos saugumo užtikrinimą.
„Esu įsitikinęs – kartu esame stiprūs. Lietuvos laisvė yra mūsų laisvė. O Lietuvos saugumas yra mūsų saugumas“, – lietuviškai tarė C. Zimmermanas.
„Labai malonu, kad pasitikote Vokietijos brigados karius. Kaip ir Vokietijoje juos išlydėjo jūsų kolega ministras. Tai stiprus mūsų draugystės ženklas. Džiaugiuosi matydamas, kaip Bundesveras yra laukiamas Lietuvoje“, – kalbėjo jis.
Ambasadorius teigė tikintis, kad Vokietijos brigada ne tik sutirpins Lietuvos saugumą, bet ir užtikrins gerus santykius tarp abiejų valstybių.
Į Vilnių atvyko pirmieji Vokietijos brigados kariai
Pirminį Vokietijos brigados Lietuvoje elementą sudarys daugiau nei 20 Vokietijos karių. Pirminiam Vokietijos brigados „Lietuva“ elementui vadovaus pulkininkas André Hastenrath, anksčiau tarnybą atlikęs ir Lietuvoje.
Pirmieji į Lietuvą atvykstantys kariai įsikurs Vilniuje ir bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Iki metų pabaigos išaugęs pirminis štabo elementas taps atsakingu ir už pagalbą perkeliant Vokietijos karius tarnauti į Lietuvą.
Vokietija yra įsipareigojusi Lietuvoje dislokuoti sunkiąją brigadą su trimis manevriniais batalionais ir visais reikalingais įgalintojais, įskaitant kovinės paramos ir aprūpinimo vienetus.
Brigada bus sudaryta iš jau egzistuojančių ir naujai formuojamų vienetų. Į Lietuvą bus perkeltas 203-iasis tankų batalionas iš Šiaurės Reino-Vestfalijos ir 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas iš Bavarijos. Šiuo metu Lietuvoje esanti priešakinių pajėgų kovinė grupė bus performuota į daugianacionalinį batalioną ir taps sudėtine brigados dalimi.
Numatoma, kad iš viso į Lietuvą iš viso persikels apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, dalis iš jų atvyks su savo šeimomis.
Tarnybos vietos bus dvi – Rūdninkai ir Rukla. Kariai su šeimomis gyvens Vilniuje ir Kaune, o papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.
Į Lietuvą Vokietijos kariuomenės brigada bus perkeliama etapais – šiemet Lietuva priima pirmuosius karius, o 2025-2026 m. vyks pagrindinis brigados vienetų perkėlimas. 2027-aisiais Vokietijos brigada Lietuvoje turės pasiekti pilną operacinį pajėgumą.
Numatoma, kad iš viso nuolatiniam buvimui į Lietuvą bus perkelta apie 4800 Vokietijos karių ir 200 civilių.
Laurynas Kasčiūnas: tai mus kelia į kitą saugumo lygį
Pirmadienį į Lietuvą atvykstantys pirmieji Vokietijos brigados kariai kelia valstybę į kitą saugumo lygį, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, 20 atvykstančių karių tėra tik brigados dislokavimo pradžia.
„Tai yra milžiniškas atgrasymo efektas, tai kelia mus į kitą saugumo lygį ir tai yra pavyzdys kitoms Rytų flango šalims, kad jos savo viduje irgi kurtų tokias gynybos ir atgrasymo architektūras“, – pirmadienį LRT radijui teigė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, iki 2027 m. Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje kartu su karių ir jų šeimų apgyvendinimu šaliai atsieis apie 800 mln. eurų.
„Bendra suma yra apie 800 mln. eurų per tuos kelis metus. Suma yra to verta. Tai yra gynybos, saugumo ir atgrasymo efektas, kurį mes įgysime Vokietijos brigadai persikėlus čia. Tai yra daroma palaipsniui, išsiskaido laike. Mes esame pajėgūs tą padaryti“, – kalbėjo ministras.
„Visi, ir kairė, ir dešinė, sutaria, kad Vokietijos brigados atvykimas yra prioritetas nacionaliniam saugumui, tad nesvarbu, kas bus valdžioje – šis projektas eis sklandžiai“, – pridūrė jis.
Anot L. Kasčiūno, brigados dislokavimo darbai vyksta pagal planą.
Berlynas 2022 m. vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tai ar ne tiek pat milijonu yra skirti pribaigti LR svietimo sistema?
- O kiek simtu milijonu skirta griauti medicina?
Uz tai uz apie 400milijonu bus skirta lietuviskam Bamui, - "stadionui",
-- apie 2milijardus kainuos, sumoje,- maxi geldos nuoma.
Ozynas stengiasi kuo greiciau sugriauti visas dar veikiancias sistemas.
Vokietija užėmė dalį Lietuvos taikiu būdu.
Juokiasi vokiečiai, teko girdėti.
