Rugsėjo pradžioje Biržuose nusižudė ilgametė mokytoja. Savivaldybė kiek anksčiau tv3.lt komentavo, kad savižudybė galėjo įvykti dėl darbo arba mokytojos pervargimo.
Savivaldybė pranešė, kad savaitę pradirbusi miesto mokykloje mokytoja darbo atsisakė, tačiau priežasčių, kodėl nusprendė išeiti, neatskleidė.
Dėl savižudybės buvo suburta speciali komisija, kuri siekė išsiaiškinti, ar dėl mokytojos žūties nėra kaltas darbas.
Išvados: prie savižudybės galėjo prisidėti pertvarka
Suburta komisija išvadas savivaldybei jau pateikė. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė sako, kad komisija jau baigė savo darbą ir pateikė dvi išvadas. Pirma, nebuvo gauta informacijos, kad mokytoja būtų patyrusi mobingą švietimo įstaigoje, kurioje dirbo.
Tačiau antroje išvadoje nurodoma, kad darbo reikalai pedagogės žūčiai galėjo turėti įtakos. 2020 m. Biržų rajone buvo įgyvendinta švietimo įstaigų reforma. Šešios iki tol savarankiškos kaimo mokyklos buvo paverstos skyriais ir prijungtos prie miesto mokyklos.
Jos metu mokykla, kurioje pedagogė dirbo, buvo prijungta prie kitos įstaigos ir iš Papilio mokyklos tapo Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos Papilio pagrindinio ugdymo skyriumi.
I. Varzienė pastebi, kad pertvarkų laikotarpis sutapo su pandemija ir karantinu, tad dar vienas pokytis gyvenime galėjo iššaukti neigiamų emocijų.
„Tas savarankiškumo praradimas, kai skyriaus vedėjas nebėra šeimininkas, buvo palikta po pusę etato, manyčiau, sutriko vadyba ir mokytojams tai kirto per pasitikėjimą, savivartę. Jie tapo tarsi vasalais, mažiau reikalingais. Pritrūko turbūt ir komunikacijos, dėmesio tos motininės mokyklos, prie kurios buvo prijungti.
Suprantate, nuotolinis darbas apskritai labai daug lėmė, savarankiškumo praradimas, kalbame ir apie sveikatos reformą, bet koks paslaugų centralizavimas iš tikrųjų menkina žmogaus pasitikėjimą savo valstybe ir savimi“, – tv3.lt komentuoja I. Varzienė.
Prastai jaučiasi ir daugiau mokytojų
Pasak specialistės, tik iš šalies atrodo, kad pertvarka nieko nereiškia, tačiau bendraujant su mokytojais pastebima, kad dalis jų patyrė menkavertiškumo ir nereikalingumo jausmus.
Nustatyta, kad visose ugdymo įstaigose, kurios buvo paverstos į skyrius ir prijungtos prie kitų mokyklų, mikroklimatas yra sumenkęs. Pasak I. Varzienės, Papilio skyriuje, kuriame dirbo nusižudžiusi mokytoja, įvykio padariniai yra jaučiami iki šiol. Darbo grupė savivaldybei rekomendavo teikti psichologinę pagalbą šiam skyriui ir gerinti mikroklimatą.
„Yra perkama paslauga, kad būtų atliktas tyrimas visų absoliučiai ir ikimokyklinio ugdymo, ir švietimo įstaigų psichoemocinis tyrimas ir kad tai atliktų, dabar vykdomi viešieji pirkimai, ne biržietis psichologas. Toks buvo mokytojų pageidavimas. Esame preliminariai susiderinę, kad iki vasario–kovo mėnesio, nes įstaigų yra daug, atliktų tyrimą“, – pasakoja I. Varzienė.
Administracijos direktorė sako, kad kiek anksčiau Papilio skyriaus pedagogai nepripažino prastai besijaučiantys dėl pertvarkos, tačiau dabar to nebeneigia ir kreipiasi pagalbos.
„Daug ką padarė nuotolinis darbas. Galbūt, jeigu būtų buvę daugiau komunikacijos, bendravimo, įprasto ritmo, kasdienybės, kuri lemia tikrąją mokytojo savijautą, galbūt būtų neutralizavę, amortizavę tuos prijungimo dalykus ir savarankiškumo praradimą. Dabar dar susidėjo nuotolinis darbas, pandemija“, – teigia I. Varzienė.
Administracijos direktorė sako, kad šiuo Papilio skyriaus kolektyvui yra teikiama psichologinė pagalba.
Rado ežere
Kaip praneša portalas siaure.lt rugsėjo 7 d. apie 21 valandą bendruoju pagalbos telefonu buvo pranešta, kad Astrave, Širvėnos ežere, gali būti nuskendęs žmogus.
Atvykę ugniagesiai 40 metrų nuo kranto vandens paviršiuje rado plūduriuojančios moters kūną. Skenduolė ištraukta į krantą. Moters tapatybę aiškinosi policijos pareigūnai. Paaiškėjo, kad tai 1973 m. gimusi biržietė. Ji dirbo vienos Biržų miesto mokyklos skyriuje.
Pasak mirusiajai artimų žmonių, tądien nuo 17 valandos ji dukrai ir draugėms nebeatsiliepė telefonu, jos negalėjo rasti draugai. Moters ieškojo jos draugai ir pažįstami. Vienas iš jų Astrave, netoli vienos poilsiavietės, pastebėjo automobilį, o ant kranto rado paliktus moters batus ir akinius. Tuomet suprato, kad galėjo įvykti nelaimė. Šis įtarimas, deja, pasitvirtino.
Pasak moteriai artimų žmonių, jokių nerimą keliančių žinučių ji nepaliko. Tačiau paskutines dvi savaites, pasak artimųjų, buvo matyti, kad jai kažkas negerai. Buvusi nuolat linksma moteris susigūžė, atrodė, lyg būtų kritusi į depresiją. Tačiau kas nutiko – ji nesakydavo.
Atsiėmė dokumentus
Mokytoja šį rugsėjį turėjo pradėti dirbti papildomai vienoje Biržų miesto mokykloje, bet atsisakė. Jos pažįstami svarstė, kad ji galbūt bijojo, jog nepajėgs suderinti abiejų darbų. Kitiems atrodė, kad kažkas jai tarsi būtų įteigęs, jog ji nepajėgs dirbti.
Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos direktorė Saulė Venckūnienė pasakojo, kad šią vasarą pedagogę ji prikalbino įsidarbinti mokykloje, dėstyti fiziką. Mokytoja buvo parašiusi prašymą ją priimti į šias pareigas, periminėjo priemones, labai džiaugėsi. Bet likus kelioms dienoms iki naujųjų mokslo metų ji atsiėmė dokumentus.
„Paskambino savaitgalį ir pasakė, kad nebedirbs. Susitikome pirmadienį. Klausiau, bet ji taip ir nepasakė, kas atsitiko. Pažadėjo pasakyti kada nors vėliau. Tačiau tikino, kad su mokykla tai nesusiję“, – sakė S. Venckūnienė.
„Tai labai šiltas žmogus, labai atsakingas darbuotojas. Visada padarys viską ir dar daugiau. Visuomet ėmėsi iniciatyvos. Visi esame priblokšti. Pradedu galvoti, ar čia ne sistemos problema, kad mokytojai eina iš darbo ir kad taip įvyksta... “ – svarstė S. Venckūnienė.
Biržų rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Eugenijus Januševičius sakė gerai pažinojęs mirusią pedagogę.
„Tai buvo žinomas žmogus, daug metų kartu dirbom. Ta naujiena – kaip akmuo į galvą“, – teištarė vedėjas, sakęs, kad šiuo metu tiesiog apie tai negali kalbėti.
Jautė įtampą
Skyriaus, kuriame dirbo mirusi pedagogė, darbuotojai vakar sakė, kad mokiniams apie šį įvykį dar nepranešė. Tiesiog nežinojo, kaip tai padaryti ir kaip vaikai gali sureaguoti. Pamokos, kurias turėjo dėstyti mirusi mokytoja, trečiadienį buvo nevedamos.
Trylika metų į mokyklą važinėjusią ir matematiką dėsčiusią mokytoją bendradarbiai apibūdino kaip labai gerą, reiklią. Visi išėję iš mokyklos buvę mokiniai ją prisimindavo kaip stiprią, gerai dalyką išdėsčiusią specialistę.
Paskutiniu metu buvo juntama, kad mokytoja jaučia kažkokią įtampą. „Matyt, ji viduje kažką išgyveno, bet nesugebėjo atsiskleisti“, – svarstė buvusi bendradarbė.
