Airijoje uždarbiaujantys lietuviai jau net nesivargina mokytis anglų kalbos - jų tautiečių čia taip sparčiai daugėja, kad to paprasčiausiai nebereikia.
Taip mūsų dienraščiui teigė klaipėdietis Andrius B. (jo prašymu vardas pakeistas), dirbantis Tulamore, nedideliame Airijos miestelyje, kuris bene labiausiai garsėja savo vietiniu aukštos kokybės viskiu.
Pasak jo, dirbti atvykstančių lietuvių daugėja žaibiškai, dėl to jau griežia dantį ir patys airiai - jie tuo nėra labai patenkinti.
Kuriasi lietuviškos parduotuvės
Andrius B. į Airiją atvyko tada, kai Lietuva dar nebuvo tapusi visateise Europos Sąjungos nare - balandžio mėnesį. Tuomet, prisimena jis, čia uždarbiavo gerokai mažiau lietuvių nei dabar. Airijoje apsaugos darbuotoju dirbantis klaipėdietis matė, kaip sparčiai po gegužės 1-osios airiškas miestelis ėmė "lietuvėti".
"Atsivėrus sienoms, lietuvių privažiavo labai daug. Ir jie tebeplūsta čia iki šiol. Važiuoja pas draugus, pas šeimas, pas pažįstamus, važiuoja, kad užimtų atsilaisvinančias darbo vietas. Kai kurie lietuviai, kurie čia buvo pakankamai ilgai ir turi ryšių, sugeba darbo vietas parduoti. Lietuvių yra daug visoje Airijoje", - pasakojo Andrius.
Pašnekovo žiniomis, Tulamore iš viso gyvena 16 tūkstančių gyventojų, iš jų lietuvių - jau tūkstantis. Jei lietuviai ir toliau taip plūs, nežinia, kaip miestelis atrodys dar po keleto mėnesių - ar jis tebebus iš tikrųjų airiškas.
Tulamore jau veikia lietuvių parduotuvė "Litas". Lietuviai netgi yra įkūrę savo futbolo komandą - joje žaidžia ir pats Andrius.
"Miestelyje jau yra ir visas lietuvių rajonas, kuriame apsigyvena iš Lietuvos atvykę žmonės", - pasakojo klaipėdietis.
"Daugelis iš jų nekalba angliškai arba kalba labai blogai, nes jiems to visai nereikia", - pridūrė Andrius.
Rasti gerą darbą - vis sunkiau
Pasak pašnekovo, lietuviai Airijoje jau apsiprato, kad jų čia tiek daug. Išgirdę gatvėje kalbant lietuviškai, nudžiugę nepuola kalbinti ar prašyti padėti rasti darbą ar būstą.
"Tačiau daugelis lietuvių ieško naudos iš tų, kurie ką tik atvažiavo į šalį. Reikia pasisaugoti aferistų", - teigė Andrius, tvirtinantis, kad aklai pasitikėti lietuviais negalima.
Pasak klaipėdiečio, daugelis į Airiją atvažiuojančių lietuvių turi vieną tikslą - užsidirbti pinigų ir grįžti. Tik nedaugelis planuoja apsistoti čia visam laikui.
Anot Andriaus, daug lietuvių dirba tokius darbus, kokių nenori dirbti airiai. O tokius darbus, kokių vengia lietuviai, anot pašnekovo, dirba lenkai. Jų paskutiniu metu atvyksta irgi labai daug.
Didėjant konkurencijai, normalų darbą rasti darosi vis sunkiau. Tuolab kad į Airiją atvyksta vis daugiau išsilavinusio ir kalbą jau mokančio jaunimo, tad darbdaviai tikrai turi iš ko rinktis.
"Lietuviai dirba įvairiausius darbus. Jų galima sutikti ir parduotuvėse, ir užkandinėse, ir restoranuose, bet daugiausia lietuvių dirba statybose ir panašiose vietose, kur nereikia gerų kalbos žinių - užtenka tik suprasti, ko iš tavęs norima. Beje, moterims įsidarbinti kur kas sunkiau nei vyrams - fizinės jėgos reikalaujančių darbų yra daugiau. Todėl lietuvių moterų nėra atvykusių tiek daug, kiek vyrų."
"Aukso kalnų" neuždirbsi
Pasak Andriaus, airiai darbdaviai lietuvius vertina skirtingai. Klaipėdiečio teigimu, vieni yra patenkinti įdarbinę lietuvius, nes jie geri specialistai (ypač kvalifikuotai lietuviai susitvarko su statybų darbais). Kiti darbdaviai lietuvius išnaudoja, moka tik minimalų atlyginimą (7 eurus už valandą; be to, dar nuskaičiuojama 20 proc. mokesčių), o kas kartą, kai šie parodo nepasitenkinimą, primena - norinčiųjų užimti jų vietą netrūksta.
Andrius sako prisiklausęs daug pasakų apie galimybę užsidirbti "aukso kalnus", tačiau savo akimis jam tokių laimingųjų pamatyti dar neteko.
"Geras specialistas Airijoje gali uždirbti 500-600 eurų per savaitę, bet tokiu atveju reikia gerai žinoti kalbą ir dirbti ne vienerius metus. Neblogu uždarbiu laikomas 300-350 eurų atlygis per savaitę", - apie lietuvių uždarbius pasakojo Andrius.Airiai pyksta
Andrius pastebi, kad eiliniai airiai ne itin mėgsta lietuvius. "Ko per daug, tas jau negerai", - sako jis.
Kai kurie Airijoje jau spėję įsitvirtinti lietuviai irgi nėra patenkinti dideliu savo tautiečių antplūdžiu. Ir ne tik dėl augančios konkurencijos darbo atžvilgiu.
"Kuo daugiau atvažiuoja lietuvių, tuo sunkiau prieinami tampa kai kurie dalykai. Pavyzdžiui, norint išsiimti kredito kortelę ar įsigyti daiktų lizingu, iš lietuvių reikalaujama kontrakto su darbdaviu, namų telefono linijos, popierių iš banko ir dar daug ko, o airiui užtenka tik paso."
Pats Andrius sako dar nežinąs, kiek laiko jis liks Airijoje - kol kas grįžti klaipėdietis neplanuoja, tačiau nuolat gyventi šioje šalyje jis nenorėtų.
“Vakarų ekspreso” nuotrauka
“Vakarų ekspresas” (www.ve.lt)
