Nedideliame Kavano miestelyje įsikūrusi Grikšių šeima čia augina tris savo sūnus, būtent jaunesnysis, vos dešimties mėnesių sulaukęs, Kajus kenčia rimtas sveikatos problemas ir jam yra reikalingos nuolatinės reabilitacijos Slovakijos ADELI centre. Tačiau apie viską – nuo pradžių.
Per mažas vaisiaus svoris
Kaip dabar prisimena pati Lina, jos nėštumas buvo ilgai lauktas ir planuotas, tiesa, moteris pasirinko savo nėštumą patikėti stebėti Dubline dirbantiems gydytojams, nes manė, kad didesniame mieste gaus geresnę priežiūrą.
„Galvojau, kad bus geriau, iš tiesų ir buvo geriau, galbūt tik reikėjo gal didesnės priežiūros. Visą nėštumą jaučiausi gerai, bet septintą nėštumo mėnesį viena gydytoja pastebėjo, kad mano pilvas yra per mažas ir nusprendė pasverti vaisių. Pamatė, kad jis nėra atitinkamo dydžio, kokio turėtų būti. Svėrė tik 1,6 kilogramo“, – pasakoja pašnekovė.
Pastebėjus netinkamą vaisiaus dydį, medikai nutarė Liną paguldyti į ligoninę ir taip stebėti vaisių, jo spyrius, judesius ir augimą. 36-ąją nėštumo savaitę medikai nusprendė moteriai atlikti Cezario pjūvį, nes matė, kad pilve yra nestabilūs vandenys ir kraujo pratekėjimas pro placentą.
„Medikai galvojo, kad inkubatoriuje jam augti bus geriau. Tačiau štai, mums jau dešimt mėnesių, o kol kas vis dar vargstame. Kai kurias ligas gydytojams pavyko apmažinti, bet yra stiprus medžiagų apykaitos sutrikimas ir aukštas rūgšties kiekis kraujyje“, – sako Kajaus mama.
Priežasčių medikai neranda
Kai pirmą kartą Kajus išvydo šį pasaulį, jis suverkė, tačiau nekvėpavo. Kūdikiui iš karto prireikė deguonies kaukės, kurią naudoti reikėjo ištisą savaitę.
Vėliau išryškėjo ir kitos sveikatos problemos – širdies problemos (gerai nedirbo vienas iš raumenų), aortoje nustatytas susidaręs krešulys. Po keturių savaičių Kajus buvo pervežtas į Vaikų ligoninę Dubline, kur jis buvo stebimas dėl laktato (red. Pieno rūgštis).
Dabar Kajui jau yra suėję dešimt mėnesių. Iš pirmo žvilgsnio, jis atrodo sveikas ir gūguojantis berniukas, tačiau jis nesėdi, nelaiko žaislų, o jo raida atitinka keturių-penkių mėnesių kūdikio raidą.
Šeima nuolatos važiuoja tikrintis į Dubliną, tačiau konkrečių atsakymų jie vis dar negauna, o tyrimai užtrunka gana ilgai.
„Kol kas gydytojai negali nustatyti vienos tikslios Kajaus sveikatos sutrikimų priežasties, tikslių atsakymų jie neranda. Gali būti daug priežasčių, tačiau vienos tikslios nei vienas gydytojas mums nėra pasakęs. Mes lankėmės ir pas Lietuvos medikus, jie taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl taip atsitiko“, – priduria Lina.
Nebuvo paskirti kiti specialistai
Kajaus mama prisimena, kad pats pirmasis šeimos gydytojas paminėjo, jog vaikui gali būti problemos ateityje su raumenimis. Tačiau kol medikai buvo susikoncentravę į vaiko svorį, jam nebuvo paskirtas nei akių gydytojas, neurologas nei kitas specialistas.
„Tik paminėjo, kad medžiagų apykaitos sutrikimas gali eiti per visą vaiko kūnelį, o kas blogiausia, tai atsiliepia ir jo vystymuisi. Jau kai jis buvo devynių mėnesių, kartu su vyru matėme, kad kažkas yra negerai, jis buvo toks minkštutis ir gležnutis.
Kai lankėmės Lietuvoje, medikai rekomendavo išbandyti reabilitaciją Slovakijoje ir už geradarių žmonių pinigus mes ten apsilankėme“, – prisimena moteris.
Reabilituojantis Slovakijos ADELI centre, ten dirbantys specialistai, apžiūrėję Kajų, patikino, kad jo raumenų tonusas yra miksuotas, tai reiškia, jog jo kojytės yra per daug įtemptos, o rankos, krūtinė ir kaklas priešingai – per silpni. Tam, kad sustiprinti berniuko raumenis, šeima šiame centre dar turėtų apsilankyti tikrai ne vieną kartą.
Svajoja sugrįžti į reabilitaciją
Tačiau jau net ir po pirmosios reabilitacijos šeima pastebėjo žymius Kajaus pokyčius.
„Po dviejų ten praleistų savaičių stipriai matėsi jo pagerėjimas. Jis tapo guvesnis, bando draugauti ir su žaislais, išlaiko ilgiau akių kontaktą. Žinoma, reikia įdėti daug darbo, bet pažanga tikrai yra“, – atvirauja mama.
Šiuo metu Kajaus tėtis dirba, o Lina visą laiką leidžia su mažyliu ir rūpinasi savo dviem paaugliais berniukais. Kadangi Airijoje šeima neturi jokių giminių, išgyventi visus sunkumus jie turi vieni.
Šeima labai tikisi, kad atsiras geros valios žmonių, kurie padėtų Kajui dar kartą apsilankyti reabilitacijos centre Slovakijoje ir taip sustiprėti.
„Aš turiu vaiką, dėl kurio privalau kautis ir kovoti. Jeigu to nepadarysime mes, už mus niekas neateis ir to nepadarys, todėl kartu su vyru mes stengiamės iš visų jėgų. Vežame Kajų tiek į Dubliną, tiek į Lietuvą, tai tarsi užsisukęs ratas. Privalome nenuleisti rankų ir nepasiduoti, nes jeigu pasiduosime, pasiduos ir vaikutis“, – įsitikinusi Kajaus mama.
Jeigu ir jūs norite prisidėti prie stipresnės Kajaus ateities, tai padaryti galite čia.
