Neramumai Europoje paveiks ir skrydžių rinką. Dėl nesiliaujančių problemų dėl įsiskolinimų ir besitęsiančių taupymo priemonių, Europos ekonomika ir toliau turės kovoti su kylančiais iššūkiais. Oro bendrovėms tokia situacija prognozuoja mažėjantį keleivių skaičių ir nuolat peržiūrimus įmonių biudžetus, kai leidžiamos tik itin svarbios verslo kelionės. Šiuos iššūkius oro bendrovės bandys įveikti vykdydamos konsolidaciją ir restruktūrizacija ir taip didindamos savo efektyvumą, kad galėtų pasiūlyti žemas bilietų kainas bei individualiai pritaikytas paslaugas. Pigių skrydžių bendrovės bandys pritraukti daugiau verslo reikalais skrendančių keleivių siūlydamos priskiriamas vietas ir daugiau lankstumo keliaujant. Tradicinės, hibridinės ir nišinės oro bendrovės ir toliau siūlys kuo platesnį paslaugų spektrą, įtraukdamos individualius poreikius atitinkančias kelionių paslaugas už prieinamą kainą. Siekdamos apsidrausti nuo sumažėjusios verslo kelionių paklausos, oro bendrovės daug dėmesio skirs skrydžiams poilsinių kelionių maršrutais vasarą.
Oro bendrovės ir toliau modernizuos savo lėktuvų parkus. Nepaisant prognozių, jog naftos kainos mažės, išlaidos kurui sudaro didelę bendrovių išlaidų dalį. Tai skatina oro bendroves atnaujinti savo lėktuvų parkus visiškai naujais, atnaujintais arba turbopropeleriniais lėktuvais.
Didės pajamos iš papildomų šaltinių. Oro bendrovės, veikiančios kaip prekybos centrai ir parduodančios įvairiausias prekes ir paslaugas nuo papildomų leidimų bagažui ir automobilių nuomos iki draudimo, akinių ar lakštinių, pakeitė šios verslo šakos pagrindus. Papildomos pajamos yra itin svarbios finansiniam oro bendrovių gyvybingumui, nes padengia nuostolius kitose srityse. Be to, jos užtikrina geresnį ir teisingesnį paslaugų teikimą – su nedaug bagažo keliaujantys keleiviai nebesubsidijuoja skrendančių su sunkiu bagažu. Jei registracijos metu bagažo mokestis yra sumokamas atskirai nuo bilieto kainos, papildomi produktai (planšetiniai kompiuteriai skrydžio metu, galimybė naudotis bevieliu internetu, įsigyti gėlių ar ypatingų gėrimų bei patiekalų) suteikia daugiau vertės, kai suteikiami papildomai už simbolinį mokestį, o ne įtraukiami į bilieto kainą. 2013 m. oro bendrovės pradės siūlyti naują papildomų produktų asortimentą nuo atskiros registracijos oro uoste iki modernių prietaisų pramogauti skrydžių metu, turinio asmeniniams įrenginiams ir įvairių rinkodarinių eksperimentų, kuriais bus norima ištirti galimų naujoviškų produktų pardavimų potencialą.
Individualiems poreikiams pritaikomos paslaugos taps rinkos standartu. Oro bendrovės siūlo dešimtis individualiai pritaikomų ir šimtus papildomų paslaugų, tačiau jos keleiviams pasiekiamos tik vežėjų interneto svetainėse. Tarptautinė oro transporto asociacija kuria naujus standartus, kurie leis keleiviams pasiūlyti visas oro bendrovių teikiamas paslaugas per kitus kanalus, pavyzdžiui, kelionių agentūras. Individualiems poreikiams pritaikytos kelionės taps nauju rinkos standartu, kiekvienam keleiviui leisiančiu gauti jam reikalingas paslaugas.
Ateitį nulems „žalieji“ skrydžiai. Kovos su klimato kaita politikos formavimas oro bendrovėms išlieka potencialia finansine grėsme, nors ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimų prekybos sistemos priėmimas buvo atidėtas, kol bus pasiektas globalus sutarimas. Blogėjanti Europos valstybių finansinė padėtis gali paskatinti vyriausybes įvesti „žaliuosius“ mokesčius, kurie užkamšytų biudžetų spragas keleivių sąskaita. Tai, kartu su augančiomis kuro kainomis, skatins oro bendroves taikyti „žaliųjų“ skrydžių praktiką. 2013-aisiais kils įvairių „žaliuosius“ skrydžius palaikančių iniciatyvų: nuo biokuro naudojimo iki novatoriškų sprendimų padėsiančių taupyti kurą, mažinant skrydžių laiką ir netiesioginių maršrutų skaičių.
Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ skrydžius vykdo iš Vilniaus oro uosto.
