Tikriausiai pastebėjote, kad kiekvieno lapkričio pradžioje ant britų skvernų ir automobilų pražysta ryškiai raudonos aguonos. Jos pardavinėjamos gatvėse, parduotuvėse, net mokyklose. Negi aguonos kažkuo ypatingos? Ir kodėl britai jas segi lapkritį?
1918 metų lapkričio 11-ąją pasibaigė ilgus ketverius metus trukęs ir daug aukų pareikalavęs Pirmasis pasaulinis karas. Ginklai tądien buvo sudėti irgi, kaip dabar atrodo, simboliniu laiku – 11 valandą. Per Pirmąjį pasaulinį karą žuvo milijonai žmonių, ir dar daugiau milijonų buvo sužeista. Tačiau dar daugiau žmonių žuvo nuo 1918-ųjų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Lapkričio 11-oji buvo pasirinkta 1919 metais kaip ypatinga diena kasmet prisiminti žuvusius karuose. Nors nuo to laiko praėjo beveik šimtmetis, tačiau ir dabar kasmet lapkričio 11-ąją 11 valandą daugybė žmonių visoje Didžiojoje Britanijoje pagerbia žuvusiuosius dviem tylos minutėmis.
Beje, iš pradžių atminimo diena buvo geriau žinoma kaip Paliaubų diena, o vėliau pradėta vadinti Atminimo arba Aguonų diena.
Taigi, išsiaiškinome, kodėl pasirinkta būtent lapkričio 11-oji, bet kodėl simboliu tapo aguonos? O ši istorija prasidėjo 1915 metais, per Pirmąjį pasaulinį karą.
Teigiama, kad gydytojas John McCrea, gelbėjęs karių gyvybes Prancūzijoje, 1915 metais parašė eilėraštį apie aguonas, augančias ant žuvusių karių kapų. Eilėraščio pradžioje rašoma apie Flandrijos laukus ir ant karių kapų eilių žydinčias aguonas.
O štai amerikiečių poetas Moina Michael perskaitęs šį eilėraštį irgi padarė įnašą į tai, kad aguonos taptų Atminimo dienos simboliu. Jis nusipirko puokštę aguonų ir padovanojo jas draugei. Ši, savo ruožtu, dalį jų irgi pardavė ir gautus pinigus paaukojo skurstantiems buvusiems kariams. Taip 1921 metais buvo surengta pirmoji oficiali Aguonų diena, organizuota Karališkojo britų legiono labdaros organizacijos.
Beje, aguonos labai geras atminimo simbolis ir dėl kitų kelių priežasčių. Tai buvo gyvybingiausios gėlės, lengvai sudygusios ir sužydėjusios Pirmojo pasaulinio karo mūšių vietose. Be to, aguonos yra labai subtilios gėlės, žydinčios trumpą laiką ir tuo labai panašios į mūšiuose žuvusius jaunus vyrus. Gėlių spalva irgi šiuo atveju labai svarbi – argi ryškiai raudonos aguonos neprimena kraujo spalvos?
