Nors vėžys yra gydoma ir, priklausomai nuo stadijos, išgydoma liga, tačiau pacientui, išgirdusiam diagnozę, būna stiprus šokas.
„Tai visiškai natūrali pirmoji reakcija. Sužinoti apie ligą yra baisu, galvoje ima suktis įvairiausi scenarijai. Šokas pereina visas įprastas stadijas: neigimas, pyktis, kaltųjų paieškos, savigrauža“, – sako Nacionalinio vėžio centro gydytojas chirurgas Justas Kuliavas. Jis tikina, kad NVC gydytojai lydi pacientą visame gydymo kelyje: siūlomos psichologo konsultacijos, patariama, kaip nukreipti įkyrias mintis, tvarkytis su stresu ir nusiteikti gydymui.
Agresyvus vėžys, kuris užvaldo organizmą tyliai
Šiame straipsnyje aptariamas kasos ir kepenų vėžys turi vieną panašumą – jie abu yra vadinami „tyliaisiais“, t. y. specifinių simptomų nėra, vėžys atsėlina tyliai, o kai aptinkamas, paprastai jau būna gerokai išplitęs.
Gydytojas J. Kuliavas sako, kad itin agresyvus yra kasos vėžys – apie 80 proc. ligos atvejų diagnozuojama jau pažengusios stadijos: penkerius metus išgyvena vos keli procentai, vidutinis išgyvenamumas – metai. Kepenų vėžio statistika geresnė – diagnozavus išplitusį vėžį, penkerius metus išgyvena 3 proc. pacientų, o ankstyvos stadijos išgyvenamumas siekia apie 70 proc.
Kasos vėžio agresyvumą pabrėžia ir J. Kuliavo kolegė, NVC gydytoja onkologė chemoterapeutė, Klinikinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Edita Baltruškevičienė: „Iš visų virškinamojo trakto onkologinių ligų kasos vėžys pagal susirgimų dažnumą yra trečias – po storosios žarnos ir skrandžio vėžio. O vertinant mirtingumo statistiką, kasos vėžio yra negailestingiausia. Tačiau gydymo galimybės plečiasi, taigi ir pacientų išgyvenamumo rodikliai gerėja“.
Anot gydytojų, kasos vėžys dažniau nustatomas vyrams, sulaukusiems 50 metų ir vyresniems. Tačiau būna, kad gydyti tenka ir jaunesnio amžiaus pacientus.
Ligos simptomai ir diagnostika
Kasos ir kepenų vėžys yra slaptos eigos, taigi bene vienintelis patikimas būdas aptikti ligą, anot chirurgo J. Kuliavo, yra reguliari diagnostika. Svarbūs ne tik įprastiniai kraujo ar šlapimo tyrimai, vizitas pas kardiologą ar urologą, bet reikėtų nepamiršti ir kitų organų – skrandžio, storosios žarnos, kasos, kepenų – apžiūros. Tuomet atliekami echoskopijos, magnetinio rezonanso (MRT) ar kompiuterinės tomografijos tyrimai. Kaip ir daugeliui onkologinių susirgimų, ankstyvi kasos ar kepenų vėžio simptomai nėra specifiniai, todėl savistaba ir atsakomybė už savo sveikatą yra svarbiausia.
„Nereikėtų numoti ranka, jeigu pradedame jaustis neįprastai: atsiranda nevirškinimo jausmas, diskomfortas, nugaros skausmai, o pažengusios ligos atveju gali pasitaikyti nepaaiškinamas svorio kritimas, išsekimas, apetito praradimas, nuovargis, deginantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje“, – įspėja chirurgas.
J. Kuliavas atskirai pamini geltą – ji būdinga kasos vėžiui. Kaip aiškina gydytojas, paprastai tulžis iš kepenų per kasos galvą lataku nuteka į dvylikapirštę žarną, o kuomet kasoje atsiranda navikas, pakanka net ir nediduko 1,5 cm darinio, kad užspaustų tulžies lataką. „Tas procesas staigus – žmogus tiesiog po nakties gali pagelsti“, – parenešime spaudai atkreipia dėmesį J. Kuliavas ir priduria, jog gelta ne visada gali pasireikšti – viskas priklauso nuo to, kurioje kasos dalyje yra navikas.
Gydymas yra pritaikomas konkrečiam žmogui
Kasos ar kepenų vėžio diagnozę išgirdęs pacientas turėtų nusiteikti nuodugniems tyrimams. Anot gydytojo chirurgo, jie reikalingi tam, kad NVC specialistai turėtų visą ligos paveikslą: kokia vėžio stadija, kur ir kiek jis išplitęs, kokia vėžio biologija. „Tiriame ne tik kepenis ar kasą, bet ir plaučius, krūtinę, kartais skrandį. Tik įvertinę visus tyrimus, galėsime taikyti optimalų gydymą“, – proceso eigą aiškina J. Kuliavas.
Paciento tyrimų rezultatus aptaria daugiadalykė komanda, kurią sudaro chirurgas, chemoterapeutas, radioterapeutas ir radiologas. Jeigu reikia kažką patikslinti, įtraukiami ir kitų sričių specialistai. Įvertinusi paciento būklę, amžių, gretutines ligas, onkologinės ligos stadiją, gydytojų komanda nusprendžia, kokį gydymą taikyti pacientui.
Kada skiriama operacija, o kada – chemoterapija?
Gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. E. Baltruškevičienė teigia, jog dėl ligos pobūdžio ir agresyvumo kasos vėžys visuomet gydomas kompleksiškai, t. y. net ir ankstyvosios stadijos vėžiui esant, kuomet navikas nedidelis, be chirurginio gydymo, visuomet taikomas ir papildomas sisteminis medikamentinis gydymas, t. y. profilaktinė chemoterapija.
„Agresyvumas pasireiškia tuo, kad pavienės vėžio ląstelės gali cirkuliuoti kraujyje, nukeliauti į kitus organus ir ten suformuoti metastazes. Tyrimais įrodyta, jog tokia profilaktinė chemoterapija gerokai sumažina ligos atsinaujinimą ir pailgina pacientų išgyvenamumą“, – aiškina dr. E. Baltruškevičienė. Chirurgas J. Kuliavas priduria, jog tiek kasos, tiek kepenų vėžio pagrindinis gydymo būdas yra chirurginis, t. y. atliekama operacija.
„Diagnozavus pirminės stadijos ligą, galimybės pasveikti yra gana geros. Mūsų tikslas – kuo anksčiau nustatyti ligą, kad visa gydytojų komanda pasiektų kuo geresnių gydymo rezultatų“, – pabrėžia J. Kuliavas. Anot gydytojos chemoterapeutės, kuomet navikas yra didelis, susijęs su šalia esančiais nervais ir kraujagyslėmis, pacientas nukreipiamas priešoperacinei chemoterapijai – ja siekiama sumažinti naviką, kad jį būtų galima išoperuoti. Toks sisteminis gydymas trunka 3 arba 6 mėnesius (atvykstama kas dvi savaites susilašinti į veną vaistų), gydymo metu atliekami kontroliniai tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar navikas pakankamai sumažėjęs. Dar vienas chemoterapijos taikymo variantas – kuomet chirurginis gydymas neįmanomas, nes navikas labai didelis arba nustatomos metastazės.
„Išplitusios ligos atveju medikamentinis gydymas taikomas visą gyvenimą, siekiant sustabdyti ligos plitimą, sumažinti navikinius darinius bei jų sukeliamus simptomus. Išskiriamos kelios medikamentinio gydymo rūšys: chemoterapija, biologinė terapija (kuomet paveikiami specifiniai naviko ląstelei būdingi taikiniai, ligą įtakojantys genų pokyčiai) bei imunoterapija (kuomet kovoti prieš vėžį suaktyvinama paciento imuninė sistema). Nepaisant intensyvių tyrinėjimų kasos vėžio srityje, mažai inovatyvių vaistų pasiteisino – dažniausiai naudojami chemoterapijos deriniai“, – pasakoja dr. E. Baltruškevičienė. Ji priduria, jog kasos vėžys išskirtinis ir tuo, jog navike gausu jungiamojo audinio, mažai kraujagyslių, todėl vaistai sunkiau patenka į naviko ląsteles.
„Todėl kasos vėžio gydymui dažnai naudojamos liposominės vaisto formos, kuomet vaisto molekulės įvelkamos į specialias pūsleles, kurios leidžia vaistui lengviau patekti į naviko ląsteles“, – gydymo specifiką aiškina chemoterapeutė. Kaip gydomas kepenų vėžys ir kas yra genų panelė Pasakodama apie kepenų vėžį, dr. E. Baltruškevičienė pabrėžia, kad jis yra dviejų rūšių – kilęs iš kepenų ląstelių (hepatoceliulinė karcinoma HCC) arba iš tulžies latakų (cholangiokarcinoma). HCC kepenų vėžys yra dažniausias, jis paprastai išsivysto po kepenų cirozės ar persirgus hepatitu B, C.
„Nustačius hepatoceliulinę karcinomą visuomet siekiama taikyti vietinius gydymo metodus – išoperuoti, abliuoti, embolizuoti – užkišti naviką maitinančias kraujagysles arba į jas suleisti chemopreparatų. Jei kepenų vėžys išplitęs, vietiniai gydymo metodai keičiami medikamentiniu gydymu. Verta paminėti, kad HCC chemoterapijai nėra jautri, jai gydyti naudojami inovatyvūs taikinių terapijos ir imunoterapijos vaistai“, – aiškina specialistė.
Anot dr. E. Baltruškevičienės, cholangiokarcinoma yra labai agresyvi, kaip ir kasos vėžys. Šiuo atveju pacientas operuojamas retai, nes paprastai navikai būna dideli, todėl dažniausiai taikoma chemoterapija, kuri esant galimybei derinama su imunoterapija (pastaroji šiuo metu Lietuvoje nėra kompensuojama).
„Cholangiokarcinomos atveju labai svarbi genetinė diagnostika, kuomet ištiriami genų pokyčiai, kuriuos būtų galima paveikti inovatyviais vaistais. Svarbu paminėti, kad nuo vasario mėnesio dažniausių navikuose randamų genų tyrimas yra kompensuojamas Lietuvoje. Tai atvėrė galimybę žymiai tiksliau ir greičiau nustatyti reikšmingus pokyčius bei pritaikyti personaliuoztą į jų genų pokyčius nukreiptą gydymą“, – pažymi chemoterapeutė ir Klinikinių tyrimų skyriaus vedėja dr. E. Baltruškevičienė.
Chirurginis gydymas gali būti taikomas ir pažengusiai ligai
Gydytojas chirurgas J. Kuliavas yra atlikęs apie 50 kasos vėžio operacijų. Sudėtinga kasos operacija gali trukti 3–6 valandas, kepenų, priklausomai nuo sudėtingumo, paciento svorio, naviko vietos, – nuo 40 min. iki 4–5 val. Paprastai kasos vėžiui taikoma atvira operacija. Kitas būdas – minimaliai invazinė chirurgija (laparoskopija). Pasak gydytojo chirurgo, šis būdas labiau tinka kepenų vėžiui gydyti. Paprastai gydytojų komanda renkasi tą metodą, kuris būtų geriausias pacientui pagal jo esamą būklę. J. Kuliavas itin pabrėžia laiką prieš operaciją:
„Šis laikotarpis svarbus, ir pacientas dėl savęs turėtų šiek tiek padirbėti, t. y. pagerinti savo būklę. Svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir sureguliuoti gretutines ligas, pagal galimybes padidinti fizinį aktyvumą, mesti rūkyti, sumažinti kaloringų produktų vartojimą ir pan. Gali atrodyti, kad neprasminga, tačiau net ir nedideli pokyčiai sumažina galimų komplikacijų riziką.“
Rekomendacijos, padėsiančios sumažinti vėžio riziką
Abu NVC gydytojai sako, kad dažniausi kasos vėžio rizikos veiksniai yra rūkymas, alkoholio, kaloringo ir riebaus maisto vartojimas, nutukimas, fizinio aktyvumo stoka. Ypač pavojingas yra kasos uždegimas – pankreatitas, kuriuo, anot dr. E. Baltruškevičienės, dažnai suserga alkoholiu piktnaudžiaujantys žmonės. Lėtinis pankreatitas yra vienas iš kasos vėžio rizikos veiksnių. „Jei žmogus serga kasos uždegimu, reikėtų atidžiau stebėti šį organą, dažniau tirtis. Lygiai taip pat ir dėl kepenų vėžio – jei asmuo serga kepenų ciroze, virusiniu hepatitu B ar C, derėtų būti atidesniam, labiau rūpintis savo kepenimis, jų ligų diagnostika“, – rekomenduoja J. Kuliavas.
Šaltiniuose nurodoma, kad tikimybė genetiškai perduoti riziką susirgti šių rūšių vėžiu yra 5–10 proc. Tačiau bene efektyviausia šių ligų prevencija yra tinkamas gyvenimo būdas ir mityba. „Reikėtų atsisakyti žalingų įpročių, padidinti fizinį aktyvumą, sutvarkyti mitybą, kurioje būtų gausu daržovių, skaidulinio maisto – visa tai sumažina riziką susirgti vėžiu. Taigi pirmas žingsnis – prevencija, o antras – diagnostika, nepriklausomai nuo to, ar turite lėtinių ligų, ar ne. Jeigu jaučiami nemalonūs simptomai, nereikėtų patiems ieškoti galimos priežasties. Geriau kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paskirs tyrimus ir, reikalui esant, nukreips pas kitus specialistus. Geriau ankstyvi tyrimai, nei vėlyvas ir sudėtingas gydymas“, – akcentuoja dr. E. Baltruškevičienė.
Pašnekovės teigimu, nors kasos vėžys tyrinėjamas, ieškoma vaistų, tačiau tokių, kurie pakeistų dabartinį gydymą, kol kas nėra. Todėl itin svarbūs yra klinikiniai tyrimai, nes agresyviu vėžiu sergančiam pacientui jie suteikia galimybę gauti inovatyvų gydymą, kuris gali tapti sėkmingu. Be to, klinikiniuose tyrimuose dalyvaujantys pacientai yra nuolat stebimi, dažniau daromi tyrimai. „Svarbiausia yra prevencija, diagnostika, o jei išgirstama onkologinės ligos diagnozė, reikėtų pasitikėti gydytojais, klausyti jų rekomendacijų, nebijoti klausti, bendrauti ir atsigręžti į save. Nors kasos ir kepenų vėžys yra agresyvios ligos, vis atsiranda naujų galimybių jas gydyti“, – sako Klinikinių tyrimų skyriaus vedėja dr. E. Baltruškevičienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
