Kodėl būtent „BMW Z3“? Kas lėmė tokį apsisprendimą? Gal kas parekomendavo?
Agnė – Prieš beveik dvejus metus susipažinau su vaikinu, kuris vairavo žalią, „žeme plaukiančią“ „Zetkę“. Kai pirmą kartą ją pamačiau, pirmos į galvą toptelėjusios mintys buvo: „Ne, Agne, baik, žalias automobilis negali būti gražus!“ Nuvijusi mintis apie nusistovėjusius stereotipus, jog žalių automobilių gražių nebūna, po truputį pradėjau dairytis skelbimų portaluose būtent šio modelio. Kiekvieną dieną stebėjau tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje naujai atsiradusius skelbimus. Prireikė daug laiko, ir štai – jau pusmetį džiaugiuosi būtent šiuo modeliu – „BMW Z3“.
Aušrinė – Esu „BMW“ markės automobilių mylėtoja, įsimylėjau po pirmojo savo automobilio – juodos „kregždutės“. O „Z3“, mano akimis, turi savo žavesio ir išskirtinumo. Būtent dėl to jis ir atsirado mano rankose. Jeigu reikėtų rinktis: „Z3“ ar „Z4“? Vis tiek rinkčiausi „Z3“, nesvarbu, kad jis senesnis, suteikia mažiau komforto ar pigesnis. Jį pasirinkčiau dėl to, kad man jo išvaizda labiau patinka.
Kokių nuomonių buvote girdėjusios apie „Z3“? Neišsigandote?
Agnė – Viena juokingiausių nuomonių, kurią esu girdėjusi apie šį automobilį: „Pažiūrėk, nusiėmus stogą, atrodo lyg važiuojanti vonia“.
Tą lemia keistokos „Z3“ formos žiūrint į ją iš šono, bet man taipogi be kieto stogo ji neatrodo gražiai. Bet tas manęs neišgąsdino! Daugiausia blogų nuomonių esu girdėjusi apie šį modelį dėl sėdimų vietų skaičiaus, tačiau mano turėti automobiliai, taip pat buvo nedraugiški keleiviams dėl „dropo“, taip kad į šias nuomones dėmesio ir nekreipiu.
Aušrinė – Labiausiai man patinkanti žmonių nuomonė – „nepraktiškas". Šis komentaras man visuomet sukelia šypseną. Lyg turėčiau tris vaikus, du didelius šunis ir vežiočiau į turgų pardavinėti bulvių maišus. Žinoma, „Z3“ - ekskliuzyvinis modelis ir vieni iš komentarų buvo, kad sunku su detalėmis (tiek kėbulo, tiek salono), tą ir pati supratau ir žinojau, jog lengva nebus, tačiau pasiryžau, nes, manau, jog verta.
Kokios silpniausios, bei daugiausia priežiūros reikalaujančios „Z“ vietos?
Agnė – Net nežinau, nuo ko pradėti. Kadangi „Z3“ buvo gaminama gan trumpą laiką – taip vadinamų „ligų“ yra gan nemažai. Tai gal pradėsiu nuo bėdų, kurios įkyri labiausiai – tai per gumas bėgantis vanduo į automobilio saloną. Tai buvo didžiausia katastrofa tik įsigijus automobilį. Jeigu lauke lyja, įsėdi į „Z“ sausa, išlipi – šlapiomis kelnėmis. Ačiū dievui, pavyko rasti vaizdinės medžiagos, kaip tai išspręsti. Deja, tik trumpam. Kadangi sėdynė beveik visada būdavo šlapia – sėdimojoje sėdynės dalyje neveikia šildymas. Tačiau ties tuo sėdynių bėdos nepasibaigia.
Ne mažiau įkyrėjo jų „klibėjimas“. Sėdynės pajuda maždaug centimetru į priekį ir tada atgal kiekvieną kartą stabdant ar akceleruojant. Užstrigęs elektrinis sėdynės valdymas taip pat ne pati smagiausia patirtis. Kiek teko domėtis apie šias bėdas, tai visiems „Z3“ vairuotojams anksčiau ar vėliau taip atsitinka. Kita „Z“ bėda – langų pakelėjai. Stringa, bet šiaip ne taip veikia. Daugiau „specifinių“ gedimų kol kas nepastebėjau.
Aušrinė – Išskirtinių, būtent tik „Z“ būdingų silpnų vietų nepastebėjau, nebent gal durelių apdaila, tačiau automobilį turiu dar tik nuo birželio. Tačiau, kaip ir kiekviename sename automobilyje, yra ką tvarkyti.
„BMW Z3“ - išskirtinis automobilis, sutinkate? Kokius variklius surastume Jūsų automobiliuose?
Agnė – Visapusiškai – taip. Šį mano atsakymą pagrindžia įvairiuose automobilių susitikimuose matomos vos kelios „Zetkės“ . Manoji aprūpinta 1,9 litro darbinio tūrio motoru.
Aušrinė – Tikrai taip. Manąjį „Z“ varo 1,8 litro motoras.
Ar seniai Jūsų venomis teka automanės kraujas? Nuo ko viskas prasidėjo?
Agnė – Visada jaučiau silpnybę automobiliams, galbūt dėl to, kad turiu vyresnį brolį. Pamenu, kai nusipirko pirmą visiems puikiai žinomą modelį – „BMW E36“ su kupė kėbulo tipu, jau tada zyzdavau tėčiui, kad, kai turėsiu teises, būtinai tokį turės man nupirkti.
Kiek vėliau, vyresni draugai pasiimdavo mane kartu į įvairius automobilių susitikimus, pradėjau dažnai lankytis drifto varžybose – taip ir „užkabino“ automobiliai. Dabar pasididžiuodama galiu pasakyti, jog mano šeimoje automobilis – nesvetimas dalykas. Mama visada pagiria, kai nusiperku naujus ratus, bet beveik visada pasako, jog praeiti buvo gražesni. Kai važiuojame kur nors su mama, ji dažnai „pareguliuoja“, kaip geriau apvažiuot kokią nors kliūtį nekabinant dugno, o tėtis jau keletą metų iš eilės dalyvauja bekelės varžybose. Kieme turime penkis džipus, iš kurių mažiausiai du jau ganėtinai neblogai paruošti šiam sportui.
Agne, taviškis „Z3“ nėra absoliučiai standartinis. Kas paskatino pasinerti į modifikuotų automobilių kultūrą?
Agnė – Standartinį automobilį vairuoti man būtų liūdniau nei liūdna. Jau tapo įprasta, jog nusipirkus automobilį, iškart „kiši nagus“ prie važiuoklės žeminimo ir kitų panašių dalykų. Standartiniai automobiliai man atrodo per daug nuobodūs, todėl nusipirkus „Z3“ ji nebuvo išimtis. Jau turbūt atsibodau visiems savo draugams bei kolegoms, be kurių pagalbos dabar nesidžiaugčiau atliktais darbais.
Kokios modifikacijos atliktos? Ką planuoji tobulinti?
Agnė – Rimtų modifikacijų kol kas apvalus nulis. Šiai minutei turime reguliuojamo aukščio amortizatorius ir R17 8,5 ir 10 colių pločio ratus „KESKIN KT1“. Turėjome šiokį tokį bamperio pažeminimą, deja, duobėtas kelias jį pasiglemžė. Kitam sezonui, jeigu nepasikeis planai dėl pietryčių krypties vėjo gūsių (juk žinote moteris: „Norėjau ir apsigalvojau“) planuoju variklio keitimą į galingesnį – 6 cilindrų. Šiuo metu po kosminio dydžio kapotu turime pasislėpusį „M44B19“. Taip pat norėčiau perdažyti visą kėbulą.
O kaip Tu, Aušrine? Ar planuoji automobilį išlaikyti autentišką ar visgi pasiduosi modifikacijoms?
Aušrinė – Nusipirkusi automobilį daug laiko svarsčiau, kaip ji galutinai turėtų atrodyti: sportinė ar klasikinė „Z“. Tai viena iš priežasčių, kodėl nesiėmiau modifikacijų anksčiau, norėjau išgryninti viziją, priprasti prie automobilio, susipažinti su jo charakteriu. Dabar mano planuose turėti gražią, klasikinę „Z“, kuo labiau išlaikyti autentiškumą. Tad planuoju: sutvarkyti saloną, pakeisti visas apdailas, oda persiūti sėdynes, įsigyti kietą stogą, nusipirkti gražius ratus ir perdažyti, nes visa apibraižyta, gal ir stogą persiūti į kitą spalvą.
Kitam sezonui – grožis. Šiek tiek dvejoju, ar verta pradėti dalyvauti autosporto varžybose, nes artėjančią vasarą planuoju sėsti ant motociklo. Nežinau, ar spėsiu pasimėgauti „Z3“, motociklu ir dar sporte dalyvauti!
Agne, teko girdėti įdomią istoriją dėl „dropo". Nesudėtinga važinėti Vilniaus gatvėmis? Visur pravažiuoji?
Agnė – Neberkite druskos ant žaizdos... Visų pirma, pradėjau ieškoti „E36“ reguliuojamo aukščio amortizatorių, na, nes „kompaktas“ turėjo trumpesnius galinius amortizatorius. Paieškos nepavyko. Teko pirkti atskirai priekinius, tada Vilniuje netyčia atsiradus trumpiems galiniams amortizatoriams – apsidžiaugiau, nusipirkau, nuvežiau „Zetkę“ į „Hot House“ garažą, kad instaliuotų šią modifikaciją. Darbams prasidėjus 10 valandą ryto, po kelių valandų sulaukiau žinutės: „Tau nepatiks, ką pamatysi“. Na, ir spėkit kas ten. O ten – tarp rato ir galinės arkos nesumeluojant – galvos dydžio tarpas!! Teko pirkti dar vienus galinius amortizatorius. Galutinis rezultatas – turime 13 valandų prakalbėjusią ant keltuvo „Zetkę“, ir man vis tiek nepatinkantį jos aukštį. Šį sezoną, deja, taip ir nepavyko jos sužeminti iki norimo aukščio, dėl to, žinoma, pravažiuoju visur, nes nėra tokia žema, kiek norėtųsi.
Kokiuose renginiuose dalyvavai šį sezoną su savo „Z“?
Agnė – Teko dalyvauti tik viename – „Central city Lights Up: Wangan Friday“ . Jeigu kalbant atvirai – atvažiavau ir buvo gėda dėl savo automobilio. Visi aplinkui blizgėjo, spindėjo, o maniškė buvo poliravimo nemačiusi paskutinius dešimt metų, tad jaučiausi nejaukiai tarp visų blizgučių, bet tai man motyvacija kitam sezonui!
Kietas stogas – deficitas, iš kur pavyko šį gauti?
Agnė – Tai buvo vienas pagrindinių kriterijų ieškant „Zetkės“, nes žinojau, kad jeigu nusipirksiu be „hardtopo“ – tikrai nebus, kur jį gauti, o ir šiaip, jau minėjau šiek tiek anksčiau, kad „Zetkė“ be stogo man nelabai gražu. Per šią vasarą kietas stogas buvo nuimtas maždaug dukart.
Ar šią žiemą savo „Z“ stumdysi sniegą?
Agnė – Migdysiu žiemos miegui. Šiemet jau penkis kartus buvau pastačiusi ją žiemos miegui, bet, o, vat, tačiau vis rasdavau pretekstą toliau važinėti, o kas juokingiausia – paskutinius du kartus išvažiavusi su „Zetke“, grįžau namo pėsčia – automobilis tiesiog sugedo.
Aušrinė – Maniškė pirmuoju reisu keliavo į garažą.
Ką manai apie „Stance“ kultūrą Lietuvoje?
Agnė – Manau, kad turime tikrai nemažai gerai paruoštų automobilių, tik, mano akimis žiūrint, naujų projektų bei naujų veidų yra mažoka. Gal žmonės patys nemoka atlikti kai kurių darbų, gal yra per mažai žmonių, atliekančių nestandartinius darbus, gal ... Mano nuomone, „Stance“ automobilių kultūros lygis Lietuvoje kyla, tik gal ne tokiu greičiu kaip kitose šalyse, bet turbūt viskam savas laikas.
Aušrine, tavo silpnybė – autosportas. Kaip vertini automobilių sporto situaciją Lietuvoje?
Aušrinė – Man nepatinka du dalykai. Pirmasis – neigiamas valstybės požiūris į automobilių sportą, apskritai. Antrasis – renginiai vis dar sulaukia per mažai dėmesio. Laisvai galėtume tapti traukos tašku, nes turime talentingų lenktynininkų, gerų trasų ir renginių.
Agnė ir Aušrinė nėra vienintelės automobilių entuziastės Lietuvoje, kurios turi silpnybę šiam „BMW“ modeliui. Jeigu taip atsitiko, jog praleidote straipsnį apie Giedrę ir jos modifikuotą „Z3“ – spauskite
ČIA.
