Vis tik nevyriausybininkai valdžią kritikuoja – sako negalima miške palikti tų, kuriems pagalba reikalinga ir būtent dėl to Lietuva pralaimėjo Putinui su Lukašenka. O patys nelegalai ir toliau mina kelius į Lietuvą – pastarosiomis dienomis jų vėl padaugėjo, pasirodo, kad atranda ir naujus kelius, kaip patekti prie mūsų teritorijos.
Vaizdo įrašai filmuoti pačių į Europos Sąjungą per mūsų regioną bandančių patekti nelegalų, darosi vis retesni. Bet migracijos krizė dar nesibaigia. Pasieniečiai kasdien į Lietuvą neįleidžia dešimčių nelegalų, o pastarosiomis dienomis jų srautas auga.
„Vis dar matome Baltarusios režimo bandymus, pareigūnų dalyvavimą, organizuojamas schemas, tai kol matysite šitas schemas, nėra net abejonių, kad mes galime atsitraukti“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Bilotaitė sako, kad Lietuva negali atsitraukti nuo sprendimo neįleisti nelegalų į šalį, juos apgręžiant tiesiog pasienyje. Lygiai prieš metus ministrė davė įsakymą pasieniečiams su migrantais elgtis būten taip. Iki tol mūsų pareigūnai kasdien sulaikydavo ir pas save apgyvendindavo šimtus nelegalų.
„Tai buvo stipriausias nacionalinio saugumo požiūriu sprendimas praėjusiais metais“, – tvirtina Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Per šiuos metus pasieniečiai 11-a tūkstančių kartų neleido neteisėtai patekti į šalį migrantams. Vis tik tokia taktika sulaukė kritikos ne tik iš Briuselio, bet ir iš dalies nevyriausybininkų žmogaus teisių aktyvistų Lietuvoje, kurie padeda migrantams.
„Pati Vyriausybė yra priėmusi tvarką, kad žmonės gali būti įleidžiami dėl humanitarinių priežasčių, bet panašu, kad tas nelabai vyksta, nes tie humanitariniai kriterijai nėra aiškūs, nėra stebėsenos nepriklausomos pasienyje“, – kalba „Sienos grupės“ aktyvistas Mantautas Šulskus.
Dabar Baltarusijoje yra apie 2–3 tūkstančiai migrantų, kurie plyšio į Europos sąjungą ieško ne tik mūsų sienoje, bet ir latvių bei lenkų teritorijose. Bilotaitė sako, kad į Lietuvą patraukė nelegalai iš Rusijos.
„Žmonės, kurie turi kažkokius leidimus gyventi, ar kitokį statusą Rusijoje, jie organizuotai, transporto priemonėmis vežami į Minską ir tada su Baltarusijos pasienio pareigūnų pagalba yra bandomi stumti į Lietuvos Respubliką. Taip pat tai daroma ne tik iš Maskvos, bet ir iš Sočio“, – kalba A. Bilotaitė.
Lietuva nori, kad apgręžimo politika būtų įteisinta visoje Europos Sąjungoje, o Seimui ketina siūlyti įstatymo pakeitimą, kad galiojant nepaprastajai ar ekstremaliai situacijai šalyje, migrantai ir ateityje būtų neįleidžiami į Lietuvą.
„Mes matom tą hibridinį karą ir kaip karą prieš vakarietiškas vertybes. Tikrai Lukašenkai ir Putinui yra pergalė, jeigu mes paminam žmogaus teises ir paminam savo pačių vertybes. — O mes jas pamynėme per šiuos metus? — Taip, tai pripažino tarptautinės organizacijos“, – tikina M. Šulskus.
„Yra politinė kairė, kuri mato kosmopolitinę Europą, kuri nemato sienų, jiems tai sienų atgyvena, aš nesilaikau tų pozicijų, aš to nesuprantu, ir mes ginsime tas sienas, nes tai yra tvirtovė, mes esame tvirtovė, arba ginsime, arba būsime tvirtovė, arba mūsų nebus iš viso“, – tvirtina L. Kasčiūnas.
Iš viso Lietuva buvo priėmusi virš 4 tūkstančių migrantų. Virš tūkstančio pasirinko išmoką iki tūkstančio eurų ir lėktuvo bilietus namo. Daugiau nei 2 tūkstančiai gavę teisę judėti po Lietuvą, pasišalino, tikriausiai į vakarų Europą, o šiuo metu migrantų centruose yra apie tūkstantis trys šimtai migrantų. Per metus Lietuva be jokių kompromisų išsiuntė ir keliolika saugumui grėsmę kėlusių nelegalų. Nustatyti jų ryšiai su teroristais, sako L. Kasčiūnas.
Iki metų pabaigos turi būti baigta statyti tvora visame pasienio ruože su Baltarusija. Anksčiau Lukašenkos režimo pasieniečiai filmavo vaizdo įrašus, su neva lietuvių primuštais migrantais, o dabar bando kitaip parodyti Lietuvos beširdiškumą – platina vaizdo įrašus, kuriuose į spygliuotą vielą susižeidę ir žuvę gyvūnai.
