Klaipėdos rajono Agluonėnų 30 narių bendruomenė, palyginti su 1 700 seniūnijos gyventojų, - tik sauja aktyvistų, tačiau problemų našta jiems tenka nepavydėtina.
Ataskaitiniame bendruomenės susirinkime, vykusiame antradienį atnaujintoje kultūros namų salėje, metinės veiklos aptarimą užgožė svarstymai dėl gyvenvietės plėtros: numatomų įrengti naujų kapinių bei UAB „Minijos nafta“ naftos gavybos aikštelės detaliojo plano. Dėl pastarųjų klausimų Agluonėnuose jau kuris laikas sklinda kalbos apie povandeninius verslo ir privačius interesus.
Plėtra jaudina gyventojus
Agluonėnų kadastro vietovės projekto autorius Romualdas Gudjonis, susirinkimo dalyviams kalbėdamas apie gyvenvietės plėtrą, paaiškino, kad Savivaldybės sprendimu visuomenės poreikiams Agluonėnuose skirtas 3,2 ha plotas, kuriame numatytas kapinių įrengimas. Šioje teritorijoje tarp senųjų ir numatomų kapinių susidarytų apie 70-80 metrų atstumas. Projekto autorius akcentavo, kad kitos anksčiau siūlytos vietos - prie Kontvainių komplekso ar Vanagų kapinių yra netinkamos. Mat Kontvainiuose trukdo sanitarinė zona, o prie Vanagų - per mažai ploto. Parinktoje vietoje esąs svarbiausias privalumas - ten gruntinio vandens lygis ne aukštesnis kaip 3 metrai, o tai atitinka naujoms kapinėms keliamą sąlygą. Be to, arčiausia sodyba dabar yra nutolusi apie 600 metrų, o tai yra dvigubai daugiau nei reikalauja apsaugos zona. Tačiau projektuotojas neslėpė, kad į naujųjų kapinių apsaugos zoną patektų kai kurių privačių žemių „galiukai“ - maždaug apie 15 arų. Tokios žinios sujaudino į bendruomenės susirinkimą atėjusius ir kitus agluonėniškius: juk tokiu atveju „galiukuose“ nebūtų galima gyvenamųjų namų statyba, o ir kai kuri ūkinė veikla taip pat ribojama.
Projekto autorius R. Gudjonis susirinkimo dalyviams priminė užsienio patirtį: ten esą kapinės yra tarsi parkai. Bet paklaustas, jei būtų agluonėniškis, ar norėtų gyventi prie kapinių, tvirtai atsakė, jog ne.
Agluonėnuose numatomų naujų kapinių „kaimynai“ jaučia nuoskaudą, kad jų žemės nuvertės, jie negalės įgyvendinti savo planų, o ir kompensacijos nėra iš ko tikėtis.
Po susirinkimo agluonėniškiai svarstė, ar reikėtų tokio didelio kapinių ploto ir kas ten pirmasis laidotųsi. Mat Agluonėnuose susiklostė tradicija artimuosius laidoti kitų vietovių kapinėse. „Ir mes ten kartu su jais atgulsime“, - dūsavo žmonės. Naujosios kapinės būsiančios reikalingos tik naujajai kartai.
Agluonėnų seniūnijoje per metus miršta iki 20 žmonių.
Už viešąjį interesą
Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė įsitikinusi, jog kapinės yra etnokultūros dalis ir jos gyvenvietei reikalingos. Seniūnija vienintelė rajone neturi savo veikiančių kapinių. „Ginu ir ginsiu viešąjį interesą. Atsižvelgsiu į gyventojų nuomonę, niekas nebus daroma nepasitarus ir kartu nenusprendus“, - sakė seniūnė. Šiai pozicijai pritaria ir Agluonėnų bendruomenės valdyba. „Reikės susitarimų be emocijų“, - kalbėjo bendruomenės pirmininkas Vaclovas Vainauskas. Tačiau emocijų katilas jau kunkuliuoja, nedidelis garas prasiveržė ir susirinkime.
UAB „Simuva“, kurios karjerai, o ateityje galbūt ir pramogų objektai atsidurtų naujųjų kapinių pašonėje, direktorius Vytautas Simutis, paprašęs žodžio teigė nesąs nusistatęs prieš naujas kapines. Tuo labiau nenorįs kiršinti žmonių, nors ir skleidžiami nepagrįsti gandai apie jų verslo milijonus. Jo įsitikinimu, vieta kapinėms prie vandens telkinių parinkta netinkama ir prieštarautų tam tikroms Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytoms normoms. „Siūlome kompromisą: ieškokime kitos vietos. Kodėl nenorima tartis, kodėl atmetami mūsų pasiūlymai? Mes siekiame bendradarbiavimo“, - priminęs, jog „Simuva“ niekada nėra atsisakiusi padėti seniūnijai, kalbėjo V. Simutis.
Prieš keletą savaičių Agluonėnuose inicijuotas gyventojų parašų rinkimas po pareiškimu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, merui, Administracijos direktoriui, kuriame keliamas klausimas, ar seniūnijoje iš viso reikalingos kapinės, o jei reikalingos, tai tokioje teritorijoje, kurioje jų rengimas nepažeistų fizinių ar juridinių asmenų teisėtų lūkesčių, dar labiau įaudrino agluonėniškius. Po pareiškimu surinkta beveik 200 parašų, tačiau seniūnė įsitikinusi, kad dauguma pasirašiusiųjų buvo suklaidinti. Mat manė, kad apklausą rengia seniūnija.
Naftininkams ruošiasi nepataikauti
UAB „Minijos nafta“ atstovas Bronius Radeckas Agluonėnų bendruomenės susirinkime į dideles kalbas nesileido, nes naftos gavybos aikštelės Agluonėnai-1 detaliojo plano sprendinių viešas svarstymas vyks kovo 31 d. Tada visi galėsią pareikšti savo samprotavimus. Į susirinkimo dalyvių nuogąstavimus, kad bus plečiama gamyba, B. Radeckas atsakė, kad planavimo tikslas - pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos... Bendruomenės narys Kęstutis Sinskas priminė, kad prieš kelerius metus naftininkai, įrengę gręžinį, agluonėniškiams žadėjo matuoti ir tirti taršos lygmenį, tačiau šie pažadai taip ir likę pažadais B. Radeckas pranešė, kad „Minijos nafta“ nebeprivalo daryti taršos tyrimų, nes jie būtų privalomi, jei naftos per metus išgautų 17,5 tūkst. kubinių metrų. Dabar per dieną išgaunama tik 12-15 kubų. Tad problemos ir nesą.
Bendruomenė susirinkime sutarė nenusileisti naftininkų įgeidžiams ir viešajame svarstyme pareikšti savo reikalavimus. „Kaip tai nėra taršos, juk nuolat jaučiame degėsių kvapą? Reikia reikalauti kompensacijų. Jokios pagalbos iš „Minijos naftos“ Agluonėnai nėra sulaukę. Pavyzdžiui, gal jie galėtų apželdinti tam tikrus plotus? Būtina pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, kad „Minijos nafta“ vykdytų įsipareigojimus“, – bendruomenės valdybai siūlė K. Sinskas.
Svarbiausia – darnus sutarimas
Bendruomenės pirmininkas V. Vainauskas, pripažinęs, kad „super kalnų nenuveikė“, apžvelgė praėjusių metų darbus. Svarbiausias - įgyvendintas Žemės ūkio ministerijos finansuotas 24 499 Lt projektas „Kultūros namai - seniūnijos gyventojams“, o su Savivaldybe bendruomenės reikmėms 10 metų pasirašyta kultūros namų panaudos sutartis.
Du bendruomenės nariai išrinkti stebėtojais Gargždų krašto muziejaus projekte restauruojant Agluonėnų etnografinę sodybą. Darbai finansuojami iš ES struktūrinių fondų. Projekto, kuris numatomas įgyvendinti per 18 mėn., vertė - 1 mln. 358 litai.
Bendruomenė yra numačiusi pasisemti patirties iš Smalininkų bendruomenės, kaip organizuoti beatsinaujinančią energiją, t. y. pasistatyti ir eksploatuoti vėjo jėgainę.
Joninių šventei bendruomenė surado rėmėjų, o pati organizavo agluonėniškių naujametį vakarą. Dabar planuoja dalyvauti pavasarinėje talkoje „Darom“.
Gražiai besitvarkantiems agluonėniškiams akis bado privatizuota ir daugelį metų netvarkoma buvusi parduotuvė, žmonių praminta „mauzoliejumi“. Seniūnė L. Tučienė apgailestavo, jog pokalbiai su pastato savininku Jonu Liaudanskiu nedavę jokių rezultatų, nors už pastato nepriežiūrą jam buvo skirta 200 litų bauda. Susirinkimo dalyviai sutarė kreiptis į Savivaldybę ir nepalikti to reikalo ramybėje.
Bendruomenės narė Genovaitė Sinskienė susirinkimo pabaigoje akcentavo tvirtą bendruomenės ir seniūnijos ryšį, o jei kas ir kaišiojąs pagalius į ratus, tai darniu susitarimu viskas yra įveikiama.
Lapių bendruomenės atstovas, Seimo nario P. Gražulio padėjėjas Sigitas Karbauskis agluonėniškius paragino aktyviai dalyvauti teikiant projektus Vietos veiklos grupei – juk bendruomenių projektams numatyta daugiau kaip 8 mln. litų.
Vilija BUTKUVIENĖ
