Atsidūręs Kenijoje, Juozas Dapšauskas neabejojo: Lietuvoje gyventi geriau net ir per krizę. Ar ten, kur daugeliui nereikia išgyventi bankroto, galvoti apie nuvertėjusias akcijas, kreditines korteles ir panašius žmonijos išradimus, gali būti blogai?
„Afrika nebėra laukinių kraštas“, - paaiškina Juozas. Tai, ką mes išgyvename kaip natūralius civilizacijos etapus (pavyzdžiui, laidinį telefoną keitėme mobiliuoju), ten ateina iš karto. Juozo nuomone, Afrikoje nyksta Afrika.
Piligrimų keliais
Juozas Dapšauskas, Krikščionybės žiniasklaidos tarnybos vadovas, į Keniją važiavo dalyvauti Taizė bendruomenės Afrikos susitikime.
Kenijoje Juozas praleido dvylika dienų, todėl pripažino, kad jų sistemos iki galo neperprato. Bet stipriausią įspūdį padarė chaosas.
Kai skrido į Afriką, nežinojo nei kokioje aplinkoje nusileis, nei kas pasitiks ar paims...
Sostinėje Nairobyje visi labai skubėjo padėti, kad gautų dolerį. „Tau griebs lagaminus iš rankų. Įkėlė į mašiną - už tai turi sumokėti, nes esi turtingas, - pasakoja Juozas. - Ten baltasis yra pinigų maišas, todėl pasakojama daug istorijų, kad tamsiu paros metu geriau nevaikščioti.“ Jeigu fotografuodavo aplinką, kaimą, tai darydavo visada esant šeimininkui, pas kurį gyveno. Policijai nelabai pasiskųsi, nes gali pasakyti: tą ar aną pažeidei - susimokėk... „O jeigu vietiniai dar išgėrę... - šypteli Juozas. - Jie neprognozuojami.“
Kaime nėra elektros, bet yra televizoriai
Taizė susitikimo organizatoriai sudarė sąlygas ne iš Afrikos atvykstantiems atvažiuoti anksčiau ir pagyventi šeimose. Buvo sutarta su parapijomis, kad priims gyventi maždaug šimto kilometrų spinduliu aplinkui sostinę, nes gyvenimas Nairobyje labai skiriasi nuo to, kuris vos už šimto kilometrų.
Atvykėliai gyveno dviejuose kaimuose: gausioje našlės šeimoje ir geografijos mokytojo namuose.
„Kai atvažiavome į pirmąjį kaimą, mūsų jau laukė - nežinia, kiek giminių, kiek kaimynų. Ten nebuvo įprasta matyti atvykėlių, - prisimena J.Dapšauskas. - Tamsu, nors į akį durk, elektros nėra. Buvo jausmas, tarsi persikėlei į balanos gadynę Lietuvoje. Tik akys ir dantys matyti.“
Elektros nėra, bet televizorių kai kurie turi. Nusiperka akumuliatorių ar generatorių - veža įkrauti.
„Tarsi balanos gadynė, bet kaime mobiliaisiais telefonais daug kas naudojasi. Paprasto laidinio ryšio ten nebuvo ir panašu, kad nebus. Ten nėra to evoliucijos etapo.“
Juozui vietinis policininkas paaiškino, kad elektrą galėtų į kaimą atvesti vos už 800 dolerių. Bet visiems reikėtų susimesti. Tokia suma atrodo neįtikimai maža, nes kaimai tęsiasi kilometrus su, pavyzdžiui, 20 tūkstančių gyventojų.
Bado skonis žinomas
Kenijoje Juozas matė, kad vietiniai kaime gyvena iš to, ką užsiaugina. Dėl klimato pokyčių ten padažnėjo sausros. Pirmuosiuose vietinių laikraščių puslapiuose pagrindinė tema - badas, nes sausasis periodas užtruko ilgiau negu įprasta.
„Tai, ką užaugina darželyje, nešasi ir į turgų - po 5 ar 10 kilometrų. Neša susidėję ant galvų. Turgeliuose parduoda pomidorus, pupas, bulves...“
Bado skonį afrikiečiai žino. „Pas mus yra bent šiokia tokia valstybinė pagalba, o ten to nėra, maisto paketų nedalija, - sako Juozas. - Yra krikščioniškosios misijos, kurios padeda...“
Didžioji dalis - protestantų, katalikų. Kaime svarbios parapijos, nes prie jų veikia ligoninės, mokyklos.
Kaimo mokytojas - labai reikšmingos pareigos. Afrikiečiai apskritai švietimui daug dėmesio skiria. Stengiamasi, kad vaikai lankytų mokyklas. Nemažai mokyklų yra prie misijų centrų, 25 procentai - vien katalikų mokyklų: pradinės, vidurinės, aukštosios.
Pokyčiai akivaizdūs
Matydamas balanos gadynę su mobiliaisiais telefonais, Juozas svarsto, kad Afrika labai sparčiai keičiasi. Ne tik žmonijos išradimai ar pigios kiniškos prekės skverbiasi į afrikiečių kasdienybę.
Prie bažnyčių veikia vaikų namai: dauguma vaikų yra iš asocialių ir geriančių šeimų. Alkoholizmas, kurio afrikiečiai nežinojo prieš dešimt metų, ten sparčiai plinta.
Vietiniai pasakoja apie beviltiškai korumpuotą valdžią. Didžiulė socialinė nelygybė ir plika akimi matyti: mokytojas, kurio profesija laikoma gerai mokama, uždirba 3000 Kenijos šilingų (apie 100 litų), o kuris nors valdininkas gauna 165 tūkstančius šilingų (per 500 litų). Juozo žodžiais, vietos valdžia veikia kaip mafijos struktūra, pavyzdžiui, reikalaujama dalintis iš užsienio gaunama labdara. Auga nusikalstamumas.
Mes - į Afriką ar Afrika - pas mus?
Argi ne paradoksas: mes norime susigrąžinti amatus, duoną kepame namie, o Afrika to nori atsikratyti?.. - klausiu Juozo.
Ten primityvizmas yra ir gerąja, ir blogąja prasme. Viena vertus, kultūra turi plėtotis, bet su kultūra prarandama tapatybė. Praeis gal dvidešimt metų ir afrikiečiai bus kitokie. Globalizacija, kiniška produkcija jau dabar juos pakeitė. Visi pardavinėja niekelius, juos perka. Afrikietiškoji kultūra nyksta, autentiškų dalykų neliks, nebent turistams parodyti - kaip Australijos aborigenus.
Bet pokyčiams reikia ir investicijų...
Senajame Testamente yra pasakyta: kai izraelitai pradeda klausyti Dievo, jie pradeda klestėti, o kai, pasiekę viršūnę, pagalvoja, kad ai, čia mes patys viską pasidarėme, - krenta žemyn. Vėl šimto metų reikia, kad suprastų, kodėl tauta tada klestėjo. Taip ir banguoja...
Ar nebuvo nepatogu, kad mes kitaip gyvename? Gal net esame kalti, kad Afrika tampa įvairiausių bandymų poligonu?
Kartais gali pavydėti jiems to, ką jie turi, bet praranda. Tik negali pavydėti socialinės nelygybės, korumpuotos valdžios, policijos. Jie klausė tiesiai: ar galėtum finansuoti mano mokslus?
Gal neatsitiktinai jų toks požiūris?
Taip, Anglijos kolonija... Daugelis ten kalba anglų kalba. Į Europą jie plaukia nelegaliai. Pakliūti į Paryžių - tarsi tiesiai į dangų.
Europoje gyventojų mažėja, mes patys save sterilizuojame. Tą tuštumą turi kažkas užimti. O Afrikoje yra klaikus žmonių perteklius, todėl jie plauks į Europą, kad ją apgyvendintų.
Ar prasmingos mūsų akcijos remti skurstančiuosius Afrikoje?
Sunkus klausimas. Yra toks požiūris, kad jūs turite duoti, nes esate turtingi - donorai. Manau, kad pagalba per krikščioniškųjų misijų centrus reikalinga. Bet kai duodi, būna ir negana. Štai amerikonai gerai gyveno skolon: geras gyvenimas, bet norėjosi dar ir dar, tarsi narkotiko. Bet kuris narkotikas turi savo pasekmių.
Reikia mokėti džiaugtis gyvenimu čia ir dabar. Kaip danguje nebus, todėl džiaugtis Lietuvoje reikia tuo, ką turime.
Gal afrikiečiai laisvi nuo prabangos kulto?
Materialisto mąstymas vienodas Afrikoje ar Amerikoje. Iš kur tai? Iš nevisavertiškumo jausmo.
Afrikiečiai klausia, kokią chemiją naudoji, kad tavo plaukai tokie lygūs? Jų plaukai natūraliai garbanojasi, todėl bando tiesinti. Nairobio katedroje mačiau aukštuomenės moteris lygiais plaukais. Reklama formuoja nevisavertiškumo kompleksą: imk, daryk - ir būsi kitoks...
Afrikoje paskirsčius esamą turtą po lygiai, oi jie gerai gyventų! Problema - socialinė nelygybė.
Vadinasi, globalios problemos?
Afrika - didžiulė vartotojiška rinka. Jos gyventojai dar nėra kritiški...
Tai kokia viltis?
Kenijoje visur priklijuota JAV prezidento Barako Obamos, kuris kilęs iš Kenijos, nuotraukų. Jie tiki, kad jis padės Kenijai.
Loreta KLICNER
