Malapos oloje netoli Johanesburgo (PAR) 2008 m. aptikti suakmenėję žmogbeždžionių kaulų fragmentai gali priklausyti trūkstamai žmogaus evoliucijos grandžiai – tarpinei rūšiai tarp žmogbeždžionių ir ankstyvųjų žmonių, pranešė „Science.com".
Maždaug 2 milijonų metų senumo Malapos oloje atrastas Australopithecus sediba rūšies atstovų fosilijas ištyrę mokslininkai mano, kad jie galimai buvo trūkstama grandis žmogaus evoliucijos kelyje. „Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad ši žmogbeždžionių evoliucijos atšaka gali būti geriausias kandidatas į žmogaus protėvius", – pareiškė Witwatersrando universiteto Pietų Afrikoje antropologas Lee R. Bergeris.
Australopithecus sediba kaulus tyrė tarptautinė specialistų grupė iš Pietų Afrikos Respublikos, JAV, Šveicarijos ir Australijos. Tyrimo rezultatai leidžia susieti australopitekus su Homo habilis rūšimi, priklausančiai hominidų šeimai, ir užpildyti trūkstamą žmogaus protėvių evoliucijos grandį. Iki šiol tarp antropologų buvo paplitusi nuomonė, kad pirmieji darbo įrankius gebantys pasigaminti žmonės atsirado prieš 1,75 mln. metų dabartinės Tanzanijos teritorijoje. Šio tyrimo rezultatai verčia abejoti šia nuomone ir gali perkelti pirmųjų žmonių atsiradimo Žemėje laikotarpį į kur kas senesnius laikus.
Teigiama, kad Australopithecus sediba rūšis yra jungiamoji Afrikoje gyvenusių australopitekų (Australopithecus africanus) ir Homo habilis ar netgi Homo erectus grandis. Pasak antropologų, Australopithecus sediba rūšies atstovai turėjo ilgas kaip beždžionių rankas, trumpas stiprias plaštakas, labai didielį dubenį ir ilgas kojas, kurios leido vaikščioti ir galbūt bėgioti kaip žmonėms. Labai tikėtina, kad šios žmogbeždžionės laipiojo medžiais. Sprendžiant iš Malapos oloje rastų Australopithecus sediba moteriškos lyties ir vaiko kaukolių, jų galvos smegenų masė buvo žymiai mažesnė nei dabartinio žmogaus, tačiau smegenų forma liudija apie aukštesnį nei australopiteko išsivystymo lygį, sakoma pranešime.
Tyrėjai mano radę geriausią kandidatą į tiesioginius Homo evoliucijos šakos, kuriais priklauso dabartinė žmonija, protėvius. Tačiau su tokiu teiginiu sutinka ne visi: kritikai atkreipia dėmesį, kad oloje aptiktų fosilijų amžius – nuo 1,97 iki 1,78 mln. metų, o tuo laiku jau buvo susiformavusi Homo habilis rūšis, tad vienareikšmiškų išvadų apie šių dviejų hominidų rūšių giminystę daryti negalima. Be to, aukštesnį išsivystymą neva liudijantys kaukolės ypatumai buvo aptikti tik vaiko galvos fosilijoje, o tai gali reikšti, jog jo kaukolė dar nebuvo galutinai susiformavusi ir jis dar nebuvo tapęs visaverčiu savo rūšies atstovu.
