Lundo universiteto (Švedija) mokslininkai Vakarų Afrikoje aptiko naują žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) štamą. Pasak tyrėjų, tai pati pavojingiausia iki šiol mokslui žinoma šio viruso padermė: šio viruso štamo infekuoti žmonės AIDS suserga 2 metais greičiau, nei užsikrėtę kitais ŽIV štamais.
Pranešama, kad ŽIV štamas A3/02 kol kas buvo aptiktas tik Gvinėjoje Bisau. Jis formuojasi susijungus dviem labiausiai Vakarų Afrikoje paplitusioms HIV viruso atmainoms.
Pasak švedų mokslininkų, A3/02 štamo ŽIV virusu užsikrėtusiems žmonėms AIDS sindromas išsivysto per 5 metus, arba maždaug 2 - 2,5 metų greičiau, nei kitų ŽIV štamų atveju. Tyrėjams kelia susirūpinimą toks rekombinuotų ŽIV štamų, susidariusių apsijungus skirtingoms DNR, pavojingumas. Ankstesni tyrimai esą jau patvirtino, kad rekombinuoti štamai yra agresyvesni už pirminius.
Egzistuoja du ŽIV viruso tipai: ŽIV-1 ir ŽIV-2. Pastarasis yra labiausiai paplitęs. Abu šio viruso tipai turi daugybę potipių.
Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų teigimu, ŽIV virusas gali mutuoti net infekuoto žmogaus organizme. Tačiau, pasak tyrėjų, dabar naudojami priešvirusiniai preparatai geba efektyviai veikti naująjį štamą nepriklausomai nuo to, kaip greitai nuo viruso nešiotojo tampama AIDS sergančiu ligoniu.
Mokslininkai perspėja, kad naujasis atrastas ŽIV štamas gali nebūti paskutinis: esą neatmetama tikimybė, kad Europoje ir JAV, kuriose didelė emigracija, gali egzistuoti ir naujos, dar nežinomos šio viruso padermės. Tyrimo autoriai teigia, kad gali egzistuoti didelis kiekis cirkuliuojančių rekombinuotų ŽIV štamų, apie kuriuos iki šiol nieko nežinoma ir net neįtariama, jog jie galėtų egzistuoti.
