Darbo skelbimų ir patarimų, kaip įsidarbinti Lietuvoje, pilnas internetas.
Štai turinio kūrėja Josilyne Kendi „Youtube“ platformoje dalija patarimus, kaip afrikiečiams įsidarbinti užsienyje.
Net kelis vaizdo įrašus ji sukūrė ir apie įsidarbinimą Lietuvoje. Viename vaizdo įrašų ji dalija patarimus, kaip Lietuvoje susirasti nekvalifikuotą darbą.
Ji pastebėjo, kad Lietuva lengvai įsileidžia užsieniečius, kurie nori dirbti nekvalifikuotus ar žemos kvalifikacijos darbus.
„Jau prieš keletą metų Lietuvos darbo rinka atrado Indijos piliečiai, kurie ten dirba vairuotojais. Dabar džiaugiuosi, kad apie šią šalį sužino ir vis daugiau afrikiečių, kurie irgi ieško ten nekvalifikuotų darbų.
Lietuva yra geras pasirinkimas, nes jų darbo vizos patvirtinimo rodiklis yra gana aukštas. Taip pat ten mažai reikia pateikti duomenų apie savo įgūdžius, darbo patirtį, nėra darbuotojų amžiaus limito“, – privalumus vardijo J. Kendi.
Norintiems dirbti Lietuvoje pirmiausia ji siūlė susikurti europinio formato gyvenimo aprašymą. Anot jos, tai yra svarbu, nes Lietuva yra Europos Sąjungoje.
„Jeigu neturite profilio socialinio tinklo „Linkedin“ platformoje, tai susikurkite ten savo profilį. Ten darbuotojai ir darbdaviai randa vieni kitus.
„Linkedin“ platformoje nurodykite savo įgūdžius, jeigu sakote, kad esate vairuotojas, tai pateikite duomenis, kokias turite vairavimo teises ir t.t. Viena priežasčių, kodėl žmonės neranda ar negauna darbo, yra to, kad jie nenurodo savo kvalifikacijos ir įgūdžių“, – toliau pasakojo J. Kendi.
Taip pat ji dalijosi darbo paieškos portalais, aiškino, kaip išsiversti darbo skelbimus į anglų kalbą.
J. Kendi darbo siūlė ieškoti ne tik darbo paieškos portaluose, bet ir įmonių internetinėse svetainėse. Ji pateikė pavyzdžių logistikos ir transporto įmonių internetinėse svetainėse.
Ieško darbuotojų sunkiam fiziniam darbui
Tačiau internete galima rasti ne tik vaizdo įrašų, kurie dalija patarimus afrikiečiams ar kitiems užsieniečiams. Taip pat yra nemažai darbo paieškos svetainių, kurios siūlo darbus įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje.
Pavyzdžiui, internetinėje svetainėje schengen.work Lietuvoje ieškomi darbuotojai greito maisto restorane.
Darbui reikalingi jaunesni nei 40 metų darbuotojai. Nurodoma, kad darbus fiziškai sunkus, greitas. Darbo pobūdis – maisto tvarkymas, sandėliavimas paruošimas (lupimas, pjaustymas), indų plovimas, virtuvės valymas.
Dirbti reikėtų 8–10 val. per dieną, 5 dienas per savaitę, siūlomas 600 eurų atlyginimas ir priedai.
Kitame skelbime siūlomas sandėlio darbininko darbas. Taip pat ieškoti jauni vyrai darbuotojai iki 45 metų.
Skelbime iš karto nurodoma, kad darbas sunkus, reikia greitai rinkti užsakymus sandėlyje, juos sukrauti ir iškrauti į automobilius. Prekes reikia rinkti ne tik greitai, bet ir atsargiai, kad jos nebūtų sugadintos kol pasieks parduotuves.
Skelbime nurodoma, kad yra pageidautina darbo patirtis, bet ji nebūtina, nes bus rengiami mokymai. Dirbti reikės 48 val. Siūlomas 650 eurų atlyginimas į rankas.
Užsieniečiams siūloma ir daugiau fiziškai sunkių darbų, kurių darbo valandos dažnai viršija įprastą 40 val. ribą per savaitę. Darbuotojams dažnai siūlomas mažesnis atlygis nei minimalus atlyginimas Lietuvoje. Dažniausiai siūlomas atlyginimas vos siekia 600 eurų per mėnesį.
Gyventojų skaičių padidins tik emigracija?
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle komentavo, kad dėl sparčiai mažėjančio gimstamumo, pasaulio gyventojų skaičius, tikėtina, pradės mažėti jau šį šimtmetį ir vargu ar pasieks simbolinę 10 milijardų ribą.
„Pasaulinis suminis gimstamumo rodiklis, parodantis kiek vaikų gimsta vienai moteriai, per pastaruosius 50 metų sumažėjo nuo 4,3 iki 2,3. Skaičiuojama, kad norint išlaikyti stabilų pasaulio gyventojų skaičių, vienai moteriai tenkantis vaikų skaičius turėtų siekti ~2,3 (išsivysčiusiose šalyse ~2,1), tad 2,3 suminis gimstamumo rodiklis užprogramuoja, kad jau netolimoje ateityje pasaulio gyventojų skaičius nebedidės.
Tai nėra bloga žinia, turint omenyje, kad pasaulyje gyventojų tikrai netrūksta (šiuo metu pasaulyje gyvena 8,1 mlrd. žmonių), o žmogaus veikla ne tik sunaikino daugelį gyvūnų ir augalų, bet ir savo veikla sukėlė sparčią klimato kaitą, kuri taip pat daro neigiamą poveikį gyvajai gamtai“, – tikino ekonomistas.
Jis skaičiavo, kad mažiausias gimstamumas yra ne labiausiai išsivysčiusiose Europos Sąjungoje (ES) ar JAV, bet Rytų Azijoje.
„Kinijoje suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki 1,0 (t. y. viena šeima vidutiniškai turi tik po vieną vaiką), o Pietų Korėjoje jis tesiekia 0,9 (Taivane – 1,1, Japonijoje –1,3, Tailande – 1,3, Vietname ir Filipinuose – po 1,9).
Gimstamumas taip pat sparčiai sumažėjo Indijoje, kuri neseniai tapo didžiausia šalimi pasaulyje pagal gyventojų skaičių (gimstamumo rodiklis Indijoje per 50 metų sumažėjo nuo 5,3 iki 2,0). Bangladeše, vienoje tankiausiai apgyvendintų šalių pasaulyje, gausios šeimos taip pat išeina iš mados – gimstamumo rodiklis šioje šalyje taip pat nukrito iki 2,0“, – vardijo Ž. Mauricas.
Anot jo, dauguma Lotynų Amerikos valstybių gimstamumas taip pat yra sumažėjęs žemiau 2,3 ribos ir tik Arabų šalyse ir Afrikoje jis išlieka gana aukštas.
„Lietuvoje gimstamumo rodiklis taip pat yra ženkliai sumažėjęs ir siekia vos 1,27 (mažesnis buvo tik 2002–2003 metais). Lietuvoje jis galėtų būti didesnis, nes Lietuvoje gyventojų tankumas yra mažas, yra daug laukinės gamtos.
Deja, toks mažas gimstamumo rodiklis užprogramuoja, kad ateityje Lietuvos gyventojų skaičius mažės ir jį padidinti (ar sušvelninti mažėjimą) galima bus tik didinant imigraciją“, – prognozavo ekonomistas.
Atvyksta dirbti nekvalifikuotų darbų
Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 1 d. Lietuvoje dirbo 138,3 tūkst. asmenų iš 132 šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai, tai yra trečiųjų šalių piliečių.
Iš jų daugiausiai baltarusių 48,5 tūkst., ukrainiečių 45,3 tūkst., uzbekų 7,5 tūkst., kirgizų 5,7 tūkst., tadžikų 5,3 tūkst. „Daugiausiai trečiųjų šalių piliečių dirba sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais – 72 tūkst., suvirintojais – 6,4 tūkst., betonuotojais – 4,8 tūkst., virėjais – 2,7 tūkst., tinkuotojais – 2,7 tūkst., metalinių konstrukcijų ruošėjais ir montuotojais – 2,5 tūkst. biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais – 2,5 tūkst. (daugiausiai ukrainietės); statybininkais – 2,1 tūkst., elektrikais – 1,9 tūkst.
Dauguma šių profesijų įtrauktos į trūkstamų profesijų sąrašą. Išimtis – valytojai (nekvalifikuoti darbai neįtraukiami į trūkstamų profesijų sąrašą), tačiau dėl darbo specifikos (nepilni etatai, nutolę objektai, darbo valandos ir t.t.) ir nedidelio atlygio laisvos darbo vietos užsipildo sunkiau“, – vardijo Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Pasak M. Jankauskienės, tam tikrų darbų lietuviai nebenori dirbti.
„Tačiau užsieniečiai įdarbinami ne tik dėl šios priežasties. Kartais užsienietis įdarbinamas dėl kompetencijų, kurių neturi vietiniai darbo ieškantys gyventojai.
Pavyzdžiui, plėtrai į užsienio šalis reikalingi atitinkamas kalbas mokantys ir vietinių rinkų ypatumus žinantys pardavimo vadybininkai. Nors Lietuvoje pakankamai daug norinčių dirbti reklamos, pardavimo ir rinkodaros specialistais, tokiam darbui dirbti įdarbintas 1 tūkst. trečiųjų šalių piliečių“, – sakė specialistė.
