„Patvirtinu, kad visos priemonės yra atviros sprendžiant šį klausimą“, – islamiškų pažiūrų prezidentas sakė šimtams savo šalininkų pirmadienio vakarą per konferenciją dėl tos problemos.
„Jeigu bus prarastas bent vienas Nilo lašas, mūsų kraujas bus alternatyva, – pareiškė M.Mursi ir iki šiol griežčiausiai perspėjo dėl tos užtvankos projekto. – Nesame karo kurstytojai, tačiau niekada niekam neleisime sukelti grėsmės mūsų saugumui.“
Vienas M.Mursi patarėjas praėjusią savaitę sakė, kad Egiptas pareikalaus, jog Etiopija sustabdytų tos užtvankos statybas.
Užsienio reikalų ministras Mohammedas Kamelas Amras (Mohamedas Kamelas Amras) „artimiausiomis dienomis“ vyks į Etiopiją „išdėstyti Egipto požiūrio“, pirmadienį nurodė premjeras Hishamas Qandilas (Hišamas Kandilas).
„Vanduo Egipto žmonėms yra gyvybės arba mirties klausimas. Vanduo yra nacionalinio saugumo reikalas“, – pridūrė H.Qandilas.
Etiopija pradėjo nukreipti Mėlynojo Nilo tėkmę maždaug 500 metrų atstumu nuo natūralios upės vagos, siekdama pastatyti užtvanką.
Kairas sakė esantis nusistatęs prieš bet kokį projektą, kuris paveiktų upės tėkmę žemiau esančiuose ruožuose.
Mėlynasis Nilas įteka į Baltąjį Nilą Sudano sostinėje Chartume. Susiliejusios upės sudaro Nilą, toliau tekantį per Egiptą.
Egiptas sako, kad jo „istorines teises“ į Nilą užtikrina dvi sutartys, pasirašytos 1929 ir 1959 metais, pagal kurias jam priklauso 87 proc. upės vandens ir suteikiama teisė skelbti veto aukštupyje vykdomiems projektams.
Tačiau pagal 2010 metų naują sutartį, kurią pasirašė Nilo baseino šalys, įskaitant Etiopiją, leidžiama vykdyti upių tėkmę veikiančius projektus be išankstinio Kairo sutikimo.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
