Prezidento rinkimų kampanija Afganistane tam tikra prasme atnešė į šalį demokratiją, bet, kita vertus, dar labiau komplikavo ir taip sudėtingą padėtį šalyje. Hamidas Karzai, suklastojęs apie milijoną rinkėjų balsų, turi būti paskelbtas prezidentu. Klastojimo apimtis buvo tokia didelė, kad sunku prisiminti panašius rinkimus, nebent buvusiose komunistinėse valstybės, kur buvo svarbu ne kaip balsuojama, o kaip skaičiuojami balsai, ir visi puikiai žinojo, jog rinkimai yra tik fikcija. O Afganistano rinkimus stebėjo Vakarų valstybių bei Jungtinių Tautų atstovai ir visi suprato, kad tai, kas įvyko, vargu ar galima vadinti rinkimais. Geriau jau būtų H. Karzai‘ų paskelbę karaliumi. Tai būtų buvę sąžiningiau ir nekėlę jokių klausimų apie demokratiją ar kitas vakarietiškas vertybes, šiuo metu visiškai nepanašu, kad jos Afganistane galėtų prigyti. Monarchas, jeigu jo valdžia nėra niekuo ribojama, gali sau leisti viską, karaliams nereikia atsiklausti prasčiokų nuomonės.
Tačiau tai tik abstraktūs ir ironiški svarstymai. Realybė teka savo vaga.
Primename, jog nustačius, kad rinkimų rezultatai yra be precedento suklastoti, H. Karzai sutiko lapkričio 7 dieną varžytis rinkimuose su buvusiu užsienio reikalų ministru Abdullah Abdullah. Reikėjo nemažai pastangų, kol Vakarų spaudimas privertė H. Karzai‘ų sutikti su pakartotiniais rinkimais. Tačiau A. Abdullah pateikė papildomų reikalavimų, tarp jų ir tai, kad korupcija įtariami aukšti Afganistano rinkimų komisijos vadovai būtų pakeisti. H. Karzai su tokiais norais – matyt, bijodamas jam nepalankių rezultatų – nesutiko. Tada A. Abdullah pareiškė nedalyvausiąs rinkimuose ir vienintelis likęs kandidatas – H. Karzai tapo šalies prezidentu. Iš tikro įspūdinga pergalė, leisianti jam dar penkerius metus su užsienio kariuomenės pagalba „valdyti“ Afganistaną. Tačiau jo autoritetas, kuris pastaruoju metu ir taip nebuvo didelis, patyrė stiprų smūgį, o jo priešininkai visada galės kvestionuoti jo valdymo teisėtumą.
Daugumos paprastų afganų toks rinkimų rezultatas nenustebino. Neabejoju, jog ir milijonas suklastotų balsavimo biuletenių nė kiek nenustebino afganų – juk politikai pagal tos šalies supratimą savaime yra sukčiai ir diktatoriai. Afganai džiaugėsi, kad lapkričio septintąją nereikės vėl eiti į rinkimus, kur galima gauti Talibano kulką. Per pirmąjį rinkimų turą buvo apie 400 išpuolių prieš balsavimo vietas. Kita vertus, paprasti žmones tikisi, kad puštūnas H. Karzai yra tikrai pajėgesnis atnešti į šalį stabilumą nei aukštas pareigas užėmusio puštūno ir tadžikės sūnus A. Abdullah, politiškai susisaistęs su tadžikų dominuojamu Šiaurės aljansu.
H. Karzai‘aus pergalė rinkimuose kelia rimtų problemų Vakarams – kaip dabar bendradarbiauti su pseudodemokratiškai išrinkta vyriausybe? JAV prezidentui teks kažkokiu būdu paaiškinti, kodėl jis remia tokį vadovą ir kodėl jam palaikyti siunčia į mirtį Amerikos karius. Šis klausimas dar svarbesnis vakarų europiečiams, ypač vokiečiams. Rinkimai, kai kandidatas yra tik vienas – Vakaruose tai nesuprantama niekam. Bet tai buvo įprasta praktika buvusioje Sovietų Sąjungoje.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Barackas Obama kaip niekada griežtai paragino H. Karzai‘ų rimtai kovoti su korupcija ir narkotikų prekyba. Primename, kad H. Karzai‘aus brolis Vali yra rimtai įtariamas užsiimąs tokia veikla. Gerai būtų, kad prezidentas pradėtų nuo savo paties šeimos, o ne tik, kaip siūlo JAV, nuo korumpuotų valstybės pareigūnų. Beje, kas atsakys už milijono balsų suklastojimą ir ar tikrai tokio dydžio operacija buvo vykdoma be H. Karzai‘aus žinios? B. Obama aiškiai pasakė, jog jis nori, kad H. Karzai sukurtų antikorupcinę komisiją, kuri galėtų tikrinti ir patraukti atsakomybėn ne tik provincijų pareigūnus, bet ir centrinės valdžios atstovus. Baltieji rūmai neinformavo, kokie konkrečiai pareigūnai turėtų sėsti už grotų. Tačiau kandidatų sąrašo pradžioje, kaip tvirtina Vakarų spauda, yra V. Karzai. Po jo seka generolas Abdul Rashidas Dostumas, kaltinamas davęs nurodymą nužudyti tūkstančius Talibano belaisvių pačioje JAV invazijos į Afganistaną pradžioje. Sąraše yra ir buvęs gynybos ministras Mohammedas Kasimas Fahimas, taip pat įtariamas narkotikų prekyba. Pradėti A. R. Dostumo veiklos tyrimą B. Obama reikalavo jau praėjusią vasarą, bet atsakymo nesulaukė.
Vienintelis būdas, kaip B. Obama gali spausti H. Karzai‘ų, yra nesiųsti daugiau karių į Afganistaną. Be užsienio paramos jo vyriausybė turbūt greitai subyrėtų kaip kortų namelis.
Tas pačias problemas spręsti H. Karzai‘ų paragino ir kiti Vakarų vadovai, tarp jų – Didžiosios Britanijos premjeras. Ir sulaukė Afganistano vyriausybės atsako. Afganistano užsienio reikalų ministerija šeštadienį pareiškė, kad Jungtinių Tautų kritika „peržengė visas priimtinas tarptautines normas“.
Neatrodo, kad H. Karzai skubės vykdyti tarptautinės bendruomenės reikalavimus. Tačiau jis turi nedaug alternatyvų, tiesiai tariant, jos beveik lygios nuliui, todėl tikėtina, jog ateityje viena kita įtakinga figūra gali būti paaukota.
Tačiau, kita vertus, prezidentas H. Karzai yra puštūnas. Puštūnas, nors korumpuotas ir bejėgis, geriau nei A. Abdullah, kuris siejamas su nacionaline šalies mažuma. Todėl, matyt, ir Vakarų reikalavimai turės ribas. Dar labiau siūbuoti ežero viduryje atsidūrusią kiaurą valtį vargu ar atitinka kieno nors interesus. Tačiau labai abejotina, kad tokiu keliu į valdžią atėjęs prezidentas turės daugumos gyventojų paramą. Tuo geriau Talibanui.
Jonas Motiejūnas
