Seimo narys Antanas Matulas komentuodamas naujai priimtas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas, sakė, kad šios pataisos pasitarnaus ne tik pacientams, bet ir teisininkams, kurie jau dabar trina rankas, kaip iš to gauti naudos.
Pasak politiko, ligoninėms šios įstatymo pataisos bus skausmingos, pinigai bus leidžiami kompensacijoms, kurios nenumaldomai didės, o ne pacientų gydymui, medikų atlyginimams.
„Pažįstamo advokato neseniai klausiau nuomonės, jis patvirtino, kad šis įstatymas suteiks nemažai veiklos advokatams konsultuojant ir rašant ieškinius žalai iš fondo atlyginti. Kaip rodo kitų šalių patirtis, išmokos ženkliai auga. Dabar bus paprasčiau gauti išmokas, advokatai stebi, žiūri ir, manau, jie mėgins pasinaudoti to įstatymo spragomis, konsultuos žmones“, – sakė Seimo narys.
Anot jo, gauti žalos atlyginimą galimybių labai padaugėja.
„Pagal iki šiol veikiančią civilinio draudimo tvarką reikėdavo įrodyti ne tik žalą, bet ir gydymo įstaigos ar mediko kaltę. O štai dabar reikės įrodyti tik žalą, kaltės nereikės įrodinėti, o žala bus išmokama tam tikros komisijos spendimu. Fondą sudarys įstaigų įmokos. Tai yra pliusas, nes kai kurios šalys turi tą sistemą, mes bandome atsisakyti gynybinės medicinos, kada padarius žalą bandoma nuslėpti įvykius, įstaigos mėgina slėpti atvejus, nes kitaip bus įrodyta kaltė ir įstaiga turės atlyginti draudimo kompanijai. Šiuo atveju kaltės įrodinėti nereiks, jei bus nustatyta, kad yra žala tas fondas priims sprendimą ir išmokės, regreso teisė įstaigai nebus taikoma“, – pasakojo parlamentaras.
Visgi kitų šalių patirtis rodo, kad išmokos auga kelis kartus.
„Saugiklių, kad labai ženkliai neišaugtų išmokos įstatyme nėra, o teisininkai gali pasinaudoti konsultuodami žmonės, gali daugėti išmokų, jos didės“, – svarstė politikas.
Fondas, kuris mokės išmokas pacientams, formuojamas iš įstaigų lėšų. Jei anksčiau didelės ligoninės draudimui skirdavo 30-40 tūkst. eurų, tai dabar turės skirti daugiau.
„Įstaigoms įmokos didėja, įstatymas modernus, kai kurios šalys tą taiko, bet iš tų šalių pavyzdžių matome, kad išmokos taip pat didėja. Per dvejus-trejus metus išmokos gali išaugti daug kartų. Fondas nebankrutuos, bet ligoninių įmokos tikrai didės. Todėl kelias kadencijas šis įstatymas nebuvo priimtas. Tai nėra nauda idėja, modelį pradėjo taikyti skandinavai. Visgi ilgai nebuvo susitarta dėl fondo formavimo, buvo siūlomi keli variantai, tarkime, kad tam tikrą įmoką moka valstybė ar ligonių kasos ir įstaigos, dabar pasirinktas variantas, kad įmokas mokės įstaigos. O kam tie pinigai anksčiau buvo naudojami? Algoms, gydymui, ištyrimui. Įstaigų finansinės galimybės gydyti žmones – sumažės, bet pacientai gaus kompensaciją greičiau, jei žala bus padaryta“, – sakė parlamentaras.
Jis tikino, kad yra rizika, jog dalis žmonių išmokas gaus nevisai pagrįstai po tam tikrų konsultacijų su teisininkais. Politikas bijo, kad bus nuskriaustos gydymo įstaigos.
Šiandien Seime priėmus pataisas Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė valstietė Asta Kubilienė tikino, kad naujos taisyklės būtų paprastesnės ir medikams, ir gydymo įstaigoms, ir gyventojams. Į teismą bus galima kreiptis tik tada, jeigu paciento netenkins kompensacijos dydis.
„Pacientas išmoką gaus greičiau, jam nereikės vargti teismuose, teismai turės mažiau darbo, medikai nustos bijoti, nes įmokos į fondą (iš kurio bus mokamos žalos kompensacijos – BNS) nesikeis, priklausomai nuo to, ar gydymo įstaiga daug padarė klaidų, ar mažai“, – aiškino parlamentarė.
A. Kubilienė pabrėžė, kad mažesnes įmokas mokėtų nedidelės pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, pavyzdžiui, šeimos gydytojų kabinetai.
