.jpg)
Į portalą tv3.lt kreipėsi būsima mama Ugnė, moteris atsidūrė kuriozinėje situacijoje, nes į dekreto atostogas išėjo spalio 30 dieną ir tik po kelių dienų sužinojo, kad motinystės išmokų gali negauti, nors iki tol moteris buvo informuojama priešingai: esą, turimo darbo stažo išmokai gauti pakanka. Problema iškilo dėl to, kad naujoji įstatymo pataisa dėl motinystės išmokų įsigaliojo spalio 30 dieną ir ji numato, kad motinystės išmokos mokamos darbines pajamas praradusioms moterims, o jei nėštumo metu jos jau nedirbo, nebus ir išmokų.
Tačiau moterį gerokai papiktino ir tai, kad „Sodros“ darbuotojai susipažino su jautriais jos sveikatos duomenimis, tyrimų rezultatais, atsišvietė medicininius dokumentus.
„Ginekologė, pas kurią lankausi, man papasakojo, kad „Sodros“ darbuotojai tikrino mano medicininius duomenis. Pasiėmė mano nėščiosios kortelę, išnaršė duomenis, atsišvietė visus mano tyrimus, taip pat užsipuolė daktarę klausimais, „kada ji pastojo“, – pasakojo jauna moteris.
Faktą, kad buvo raustasi po moters asmeninius medicininius duomenis tv3.lt patvirtino ir moters ginekologė, ji tikino, kad „Sodros“ darbuotojai dažnai tikrina ir atsišviečia pacientų medicinines korteles, tyrimus, klausinėja apie pacientų sveikatą.
Taip „Sodra“ tikrina ar pacientai, kurie prašo motinystės, nedarbingumo išmokų, yra išties nedarbingi, laukiasi kūdikio. Visgi į portalą tv3. lt kreipusis moteris buvo nemaloniai nustebusi, kai tik iš savo medikės sužinojo, kad nepažįstami žmonės kopijavo jos medicininę kortelę, ginekologės klausinėjo intymių detalių apie jos sveikatą.
Advokatų vertinimas griežtas
Advokatė ir savo vardo advokatų kontoros įkūrėja Rūta Pumputienė, besispecializuojanti medicinos teisės srityje, sako, kad mūsų teisėkūroje yra įprasta, jog valstybės institucijoms suteikiama itin daug teisių kontrolės srityje.
Pasak specialistės, šioje konkrečioje situacijoje (dėl patikrinimų įsitikinant teisės į motinystės išmokas pagrįstumu), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnis iš tiesų numato, kad „Sodra“ bei jos padaliniai turi teisę tikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos socialinio draudimo išmokos.
Dar daugiau, tas pats įstatymo straipsnis detalizuoja, kad tikrinančios institucijos turi teisę „neatlygintinai gauti iš įmonių, įstaigų bei organizacijų ir kitų asmenų, įskaitant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas, pareigoms atlikti reikalingą informaciją, paaiškinimus ir dokumentų socialinio draudimo klausimais nuorašus ar jų kopijas.
„Tačiau, būtina atkreipti dėmesį, kad tikrinimas gali apimti tik tuos dokumentus, kuriais grindžiamos socialinio draudimo išmokos, Teisė į motinystės išmokas, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsniu, yra grindžiama nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu, išduotu pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles. Būtent šios taisyklės nustato apimtį, ką (kokius duomenis) „Sodra“ gali tikrinti ir tarp jų nėra tokio dalyko, kaip pastojimo data“, – aiškina teisininkė.
Anot jos, esminis dalykas, apsprendžiantis teisės į išmoką gavimą, yra gimdymo data – pagal ją skaičiuojami visi terminai (teisės į išmoką pradžia/pabaiga, kt.). Todėl „Sodra“ turi teisę tikrinti medicininius dokumentus tik tokia apimtimi, kuria yra nustatomas pats nėštumo faktas, įsitikinti, kad išmokos prašanti moteris iš tiesų laukiasi ir (kokia yra prognozuojama - aut. past.) gimdymo data.
„Dokumentų kopijos gali apimti tik tuos aspektus – bet koks kitų duomenų (tyrimų ar kitų) kopijavimas yra nesuderinamas su Bendrojo asmens duomenų reglamente įtvirtintais teisėtumo ir duomenų minimizavimo (kiekio mažinimo) principais, ypač atsižvelgiant į tai, kad tikrinami yra ne bet kokie – o ypatingi, su asmens sveikata susiję duomenys“, – sakė teisininkė R. Pumputienė.
Tokia pozicija, pasak teisininkės, atitinka ir Valstybinės asmens duomenų inspekcijos formuojamą praktiką, kurioje dar visai neseniai buvo pripažinta, kad viso dokumento kopijavimas, nors iš to dokumento reikalinga tik tam tikra informacija yra laikomas teisės aktų pažeidimu.
Teismų praktikoje jau buvo panašių atvejų
Advokatų kontoros TGS Baltic teisininkai Mindaugas Civilka ir Rokas Kazakevičius komentuodami šią situaciją portalui tv3.lt sakė, kad „Sodros“ įstaigos turi teisę tikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jų administruojamos socialinio draudimo įmokos ir socialinio draudimo išmokos bei išmokos, kurių mokėjimas pavestas teritoriniams skyriams.
„Sodros“ tarnautojai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, turi teisę neatlygintinai gauti iš įmonių, įstaigų bei organizacijų ir kitų asmenų jų pareigoms atlikti reikalingą informaciją, paaiškinimus ir dokumentų socialinio draudimo klausimais nuorašus ar jų kopijas.
Taigi, „Sodros“ teisė rinkti informaciją ir atlikti išmokų administravimo kontrolės veiksmus nėra kvestionuotina.
Vis dėlto, Sodros teisė į informaciją nėra absoliuti, ją riboja asmens konstitucinė teisė į privatumo, apsaugą, o konkrečiai – paciento teisė į jo duomenų slaptumą, konfidencialumą.
„Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama valstybės institucijoms, kurioms įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą. Konfidenciali informacija šiems asmenims gali būti suteikiama tik rašytiniu jų prašymu, kuriame nurodomas konfidencialios informacijos prašymo pagrindas, jos naudojimo tikslai ir reikalingos informacijos mastas. Visais atvejais konfidencialios informacijos suteikimas turi atitikti protingumo, sąžiningumo ir paciento teisių apsaugos ir interesų prioriteto principus“, – aiškino TGS Baltic teisininkai.
Anot jų, svarbu tai, kad užtikrinant paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad paciento interesai ir gerovė yra svarbesni už visuomenės interesus. Šios nuostatos taikymas gali būti ribojamas įstatymų nustatytais atvejais, kai tai būtina visuomenės saugumo, nusikalstamumo prevencijos, visuomenės sveikatos arba kitų žmonių teisių ir laisvių apsaugai.
Be to, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nustato itin griežtas specialių duomenų naudojimo sąlygas: (a) duomenys gali būti renkami tik teisės aktų numatytais atvejais arba pačiam pacientui davus sutikimą; (b) renkamų duomenų apimtis turi būti proporcinga, ne daigiau, negu absoliučiai būtina tikslui, kuriam jie renkami; (c) surinkti duomenys gali būti naudojami išimtiniai tik tiems tikslams, kuriems buvo surinkti.
„Asmuo turi būti informuojamas apie jo duomenų tvarkymą, išskyrus, jeigu tai yra neįmanoma, asmuo jau tai žino ir kitas retas išimtis. Asmens neinformavimas turi būti subalansuotas su asmens teisėmis, ir Sodra bent jau turi viešai skelbti atvejus ir taisykles, kuriomis vadovaujasi tikrindami dokumentai, susiję su asmens sveikata“, – tikino teisės specialistai.
Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, pagrindas skirti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas taisykles. Taigi, įstatymas labai aiškiai sureguliuoja, kokiais tiksliai dokumentais gali būti grindžiami prašymai dėl išmokų.
Teisininkai tikino, kad Lietuvos teismų praktikoje yra buvę atvejų, kai valstybės institucijos kontrolės tikslais siekė rinkti pacientų duomenis ir toks rinkimas buvo pripažintas pertekliniu.
Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas bylą, kurioje mokesčių administratorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigos mokestinį tyrimą iš įstaigos pareikalavo pacientų kortelių, pripažino, kad toks mokesčių administratoriaus reikalavimas nebuvo adekvatus, bei savo apimtimi viršijo tikslus, kuriems duomenys renkami ir vėliau būtų tvarkomi.
„Taigi, preliminariai atrodytų, kad Sodros darbuotojų veiksmai kopijuojant visą ligos istoriją, tyrimus, apklausiant sveikatos priežiūros specialistus peržengia Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ribas, pažeidžia paciento privatumą, nes sukuria prielaidas perteklinių itin jautrių duomenų surinkimui“, – komentavo M. Civilka ir R. Kazakevičius
Jie tikino, kad itin svarbu žinoti, jog pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme įtvirtintas konfidencialios paciento informacijos teikimo valstybės institucijoms mechanizmas yra sukurtas ne šiaip sau – juo siekiama užtikrinti pacientų teisių ir interesų apsaugą.
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi prašymą pateikti konfidencialią informaciją apie pacientą, neturėtų iš karto jo aklai vykdyti – kiekvieną kartą prieš teikiant informaciją apie pacientą valstybės institucijoms, reikėtų įsivertinti ar institucijos prašymas yra teisėtas bei atitinkantis protingumo, sąžiningumo ir paciento teisių apsaugos ir interesų prioriteto principus.
„Sodra“ išaiškino situaciją
Tiesa, „Sodra“ tikina, kad jie turi teisę tikrinti tokius medicininius žmonių duomenis, kokių jiems reikia.
„Sodros“ pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjo Rimanto Mitkevičiaus kiek anksčiau tv3.lt rašė: „Sodrai“ yra suteikti įgaliojimai kontrolės tikslais susipažinti su asmens sveikatos duomenimis siekiant nustatyti, ar ligos, netekto darbingumo ar profesinės ligos, taip pat ir motinystės išmokos skiriamos pagrįstai. Taip siekiama užtikrinti, kad gyventojams išmokos apskaičiuojamos ir mokamos sąžiningai, nes „Sodros“ privalo atsakingai administruoti visų gyventojų sumokėtas įmokas. Informacija tikrinama kilus abejonių dėl išmokos skyrimo pagrindo.“
Taip pat komentuojama, kad fondo administravimo įstaigos turi teisę tikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jų administruojamos socialinio draudimo įmokos ir socialinio draudimo išmokos bei išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalį.
Papildomai atsiųstame „Sodros“ komentare nurodoma:
„Sodra“ apgailestauja, kad moteriai kilo abejonių dėl to, kokiu pagrindu ir kaip tvarkomi jautrūs asmens sveikatos duomenys. Norime pabrėžti, kad tvarkyti šiuos duomenis „Sodrą“ įpareigoja įstatymai ir kartu patikinti, kad jie tvarkomi sąžiningai bei atsakingai ir asmeninė informacija „Sodroje“ yra saugi.
„Sodra“ šiuo atveju tvarko tik tuos duomenis, kurių reikia sprendimui skirti motinystės išmoką priimti ir tik ta apimtimi, kokios reikia nėštumo laikotarpiui t.y. nėštumo pradžiai nustatyti. Atlikus šiuos veiksmus duomenys sunaikinami teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
Pažymėtina, kad Sodra patikrina tik tokius vienetinius atvejus, kai kyla abejonių ar moteris tapo neapdraustu asmeniu nėštumo laikotarpiu, t. y. nesutampa galima nėštumo laikotarpio pradžia pagal moteriai išduoto nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo duomenis ir jos atleidimo iš darbo datą."
Primename, kad šiuos duomenis „Sodra“ turi patikslinti remiantis nuo 2019-10-30 įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 5, 9, 10, 11 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu.
Komentare rašoma, kad vadovaujantis įsigaliojusiais įstatymais, „Sodrai“ reikia nustatyti patį nėštumo laikotarpį.
„Tai daroma tik tais atvejais, kai tai nėra akivaizdu iš turimų duomenų. Pavyzdžiui, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas gali būti išduodamas ne anksčiau nei 30 nėštumo savaitę. Jeigu asmuo neapdraustu tapo likus trims mėnesiams (apie 14 savaičių) iki nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo išdavimo datos, abejonių nekyla. Taip pat nekyla abejonių, dėl moters atleidimo iš darbo ne nėštumo metu, jeigu ji neapdrausta tapo likus dešimt mėnesių iki nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo išdavimo pradžios.
Tačiau, jeigu asmuo neapdraustu tapo, pavyzdžiui, likus aštuoniems mėnesiams iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, kyla poreikis patikrinti, kada tiksliai prasidėjo nėštumo laikotarpis, kad būtų galima nustatyti pagrindą mokėti motinystės išmoką.
Tokiu atveju įstatymas suteikia „Sodrai“ įgaliojimus konkrečiai motinystės išmokos skyrimo tikslu ir konkrečiai ta apimtimi – tik siekiant nustatyti nėštumo laikotarpio pradžią – tvarkyti asmens sveikatos duomenis laikantis visų asmens duomenų apsaugos reikalavimų."
Komentare taip pat nurodoma, kad su asmens sveikatos duomenimis ir tik su konkrečiais įstatyme numatytam tikslui įgyvendinti, turi teisę susipažinti tik medicininį išsilavinimą turintis „Sodros“ specialistas, kuriam yra suteikti įgaliojimai tvarkyti tokius duomenis:
„Daugiau jokiems „Sodros“ darbuotojams šie duomenys nėra pateikiami. Specialistams, kurie priima sprendimą dėl išmokos skyrimo, „Sodros“ darbuotojas, kuris tvarkė asmens duomenis, tik pateikia patvirtinimą, ar asmuo atitinka įstatymo reikalavimus ar ne. Pabaigus kontrolės veiksmus „Sodros“ tvarkomi asmens duomenys sunaikinami teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais."
„Sodra“ primena, kad neteikdamos įstatymuose numatytų asmens duomenų, gydymo įstaigos gali būti baudžiamos už administracinius teisės pažeidimus.
