2002-ųjų lapkritį pasirodė žaidimo “Splinter Cell” variantas, skirtas “XBox” konsolėms. Prabėgus keliems mėnesiams bendrovė “Ubisoft” ryžosi pristatyti žaidimo variantą, pritaikytą ir asmeniniams kompiuteriams. Ir neapsiriko. Pagal garsaus rašytojo Tomo Clancy scenarijų sukurtas žaidimas primena “Hitman” ir “Thief” mišinį, o praturtintas grafiniais efektais ir vaizdo intarpais - veiksmo filmą.
Žaidėjui patikėtas pagrindinio veikėjo Samo Fisherio likimas. Tai JAV slaptasis agentas - smogikas, atliekantis sudėtingiausias ir pavojingiausias misijas visame pasaulyje. Kadangi scenarijus rutuliojasi Tomo Clancy pamėgtame šalių trikampyje (JAV, buvusi Sovietų Sąjunga ir Kinija), priešui aptikus besidarbuojantį šnipą iškart kyla Trečiojo pasaulinio karo grėsmė, taigi veikti reikia tiksliai ir atsargiai. JAV Centrinė žvalgybos valdyba dažnai neįvertina galimos situacijos sudėtingumo, o gal tiesiog nenori savo turimomis žiniomis dalytis su slaptuoju agentu, todėl vieną ar kitą misijos dalį kartais tenka įveikti visiškai aklai - tai sunku, tačiau žaidimą priartina prie realybės. Šį veiksmo žaidimą, kuriame susipina šaudyklės ir strateginio žaidimo elementai, galima vadinti superslapto agento imitatoriumi.
Bendrovės “Ubisoft” specialistai, perkeldami žaidimą iš “XBox” platformos, smarkiai pasistengė ir tiesiog puikiai jį pritaikė asmeniniam kompiuteriui. Išlaikyta veiksmo žaidimo dvasia, o valdymas klaviatūra ir pele netampa sudėtingesnis - gal net palengvėja. Žaidėjai galės priversti agentą Samą patyliukais sėlinti; jei tai darysite tamsoje, tapsite visiškai nematomas. Jam vieni niekai perlipti tvorą, mikliai užsiropšti kopėčiomis ar stulpais. Drąsusis slaptasis agentas gali it alpinistas virve vikriai nusileisti nuo aukščiausio namo stogo, prireikus jis išdauš langą ir lengvai pateks į pastato vidų. Jeigu įtempta virvė bent kiek pasvirusi, miklusis agentas su malonumu nučiuoš ja žemyn, o jei horizontali - ją apsikabinęs pereis į kitą pusę. Slėpdamasis nuo priešų agentas prisiglaudžia prie sienos ir patyliukais sėlina, kol kyštelėjęs galvą iš už kampo gali netrukdomas apžvelgti susidariusią situaciją. Kad suklaidintų priešus siaurame koridoriuje, jis gali kiek pasišokėjęs įsispirti kojomis į sienas ir atsidurti priešams virš galvų - tai nors ir mažai panaudojamas, tačiau vienas iš įspūdingiausių slaptojo agento triukų. Be to, jis išradingai susidoroja su priešo kareiviais. Priešą dažnai teks įtikinti, kad šis atidarytų durų spyną, apsaugotą akies rainelės skeneriu, ar prasitartų, kokia elektroninio durų užrakto skaičių kombinacija - tai Samas su malonumu padarys priešui į smilkinį įrėmęs pistoletą. Gana paranku ir pačiam pasijusti teroristu, paimti įkaitu vieną iš priešo karių. Tai kuriam laikui nutrauks priešininkų atakas - jie tik stebės, kur jūs judate. Kartais nebūtina nužudyti priešą - užtenka jį trumpam apsvaiginti, trinktelėjus per galvą. Kritę be sąmonės priešininkai prabus tik aptikti savo bendražygių, o tuomet Samas bus jau toli toli. Nužudytų ar be sąmonės gulinčių priešų kūnus galima pernešti ten, kur jų niekas neras.
Kaip ir buvo galima tikėtis, žaidimo tikslas paprastas: tyliai ir nepastebimai judėti, nugalabyti kuo mažiau priešo kareivių, visiškai neliesti civilių ir taip “susitvarkyti”, kad neliktų jokių įkalčių ir niekam nekiltų įtarimas, kad čia būta svetimo įsibrovėlio. Tai kur kas sudėtingiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Čia pagelbės neišsemiamas Fisherio įrankių ir ginklų arsenalas. Iš pradžių žaidėjai naudosis naktinio matymo įranga, leidžiančia įgyti pranašumą prieš tamsoje “aklus” priešininkus. Pistoletas su duslintuvu skirtas nebūtinai fiziškai sunaikinti priešą - pakaks trinktelti pistoletu jam per galvą. Vos girdimus šūvius nukreipę į apšvietimo lempas ar vaizdo kameras, susikursite šnipinėti tinkamą prieblandą. Kiek vėlesnėse misijose nesugaunamasis agentas gaus automatinį šautuvą ir šilumos daviklį, tvirtinamą prie naktinio matymo akinių - tai padarys jį apskritai nesustabdomą. Beje, šis automatinis šautuvas turi daug papildomų funkcijų, pavyzdžiui, snaiperio optika į taikinį leidžia pataikyti iš didelio atstumo, be to, galėsite iššauti dūmines granatas, prie sienos prilimpančias kameras ar elektros šoko užtaisus. Net sudėtingiausi durų užraktai - ne kliūtis, kai žaidėjai perpranta unikalų spynų laužymo būdą. Specialiu, bet gana primityviu įnagiu Samas pradeda knibinėti spyną - žaidėjui reikia tik spaudyti klavišus “aukštyn”, “žemyn”, “kairėn”, “dešinėn”, kol bus išjudinti visi spynos dantukai. Prieš veržiantis pro atrakintas duris vertėtų panaudoti optinį kabelį - prakišus jį po durų plyšiu galima stebėti, kas vyksta kitoje patalpoje - taip išvengsite netikėtų susidūrimų su priešu. CŽV pasirūpino, kad Samas neliktų be ryšio, todėl jo kišenėje visada guli kišeninis kompiuteris, tiesiogiai sujungtas su žvalgybos štabu - tokiu būdu slaptajam agentui perduodama informacija apie naujas užduotis ir pasikeitimus. Taip apsirūpinęs ir apsiginklavęs Samas Fisheris tampa panašus į šiuolaikinį nindzę, apsikarsčiusį naujausiais technologiniais išradimais ir apsitempusį juodu kostiumu. Kadangi priešai nesnaudžia, žaidėjams bene kiekvienoje misijoje teks panaudoti didžiąją dalį šios įrangos ir agento sugebėjimų.
Istorija prasideda Gruzijoje, kai ši šalis, išsivadavusi iš sovietų priespaudos, renka naują daug žadantį prezidentą. Centrinė žvalgybos valdyba, suabejojusi jo veiksmais, išsiunčia du slaptuosius agentus su slaptomis užduotimis, tačiau nė vienas negrįžta. Samas tampa trečiuoju, jo užduotis - išsiaiškinti, kur pradingo pirmieji du. Pirmojoje misijoje visko išsiaiškinti nepavyks, tad herojus bus perkeliamas kaskart į naują vietovę, kur teks vykdyti vis naujas užduotis. Viskas klostysis nuosekliai - tarsi kino filme. Misijų įveikimo taktika irgi gana vienoda - tyliai, greitai ir be įkalčių.
Žaidimui tikrai nepakenktų dar labiau išlavintas dirbtinis priešų intelektas, nors ir šioje versijoje to nestokojama. Priešo kareiviai, patruliuojantys nustatytais maršrutais, galės kaitalioti judėjimo kryptį pagal susiklosčiusias aplinkybes, nuskambėjusius aliarmus ar žaidėjo judėjimo kryptį. Tai nepriklauso nuo agento sukeltų garsų, tiesiog taip žaidimo kūrėjai apsaugo kompiuterio valdomus karius, kad šie nebėgtų tiesiai į paspęstus spąstus. Įdomi detalė, kad priešininkai net visiškoje tamsoje kartais sugeba pastebėti Fisherį, o tai nėra geras ženklas - jam tenka galvotrūkčiais sprukti. Kareiviai, nekreipdami dėmesio, kad agentas jau seniai išnešė kudašių, ir toliau šaudys į tą vietą, kur paskutinį kartą jį matė, ir tik po kelių sekundžių leisis į tolesnes paieškas. Pradėjus gilintis į žaidimo tikroviškumą atrodo keista, kodėl pirmose misijose sargai patruliuoja visiškai tamsiose gatvėse, be jokių prožektorių ar naktinio regėjimo įrangos. Tik vėliau jie “apsiginkluoja” galingais prožektoriais, kurių šviesos pluoštas ne tik aptinka Samo slaptavietę, bet ir skaudžiai jį apakina, jei šis užsidėjęs naktinio matymo akinius.
Galingas kompiuteris su gera vaizdo plokšte šį žaidimą daro neįtikėtinai dailų. Detalūs aplinkos vaizdai, plastiški agento judesiai ir nepakartojamas šviesos žaismas sukuria tikrovišką atmosferą. Šviesos efektai skirti ne tik grožiui, bet turi ir praktinę paskirtį - žaidėjas gali geriau orientuotis, kuriose vietose bus mažiau matomas, o kur verčiau nesirodyti; jam lengviau planuoti maršrutą žinant, kad tamsa jį paslėps nuo priešo akių. Tačiau nemaloniai nustebino tai, kad vaizdo intarpų kokybė neprilygsta paties žaidimo vaizdui. Nors intarpai ne filmuoti, o sukurti naudojant, matyt, tą patį varikliuką, kaip ir žaidime, tačiau vaizdo kokybė gerokai prastesnė. Gal “Ubisoft” specialistai taip mėgino priversti žaidimą veikti ir silpnesnėse sistemose? Užtat garso efektai iš tiesų nepriekaištingi. Kaip ir dera tokio stiliaus žaidimui, nesupainiosi sėlinančio ir bėgančio Samo, galima net išgirsti, kaip tyliai kišenėje jis slepia ką tik iš spynos ištrauktą visraktį, o kita ranka vikriai siekia pistoleto. Be to, žaidime apstu dialogų - pradedant labai informatyviais, tiesiogiai naudingais misijai, baigiant visokiomis nesąmonėmis, kurios privers krizenti net rimčiausius žaidėjus. Tai padeda formuoti pagrindinio veikėjo asmenybės bruožus ir verčia žaidėją bent kiek laikytis sukurto tipažo. Be to, muzikinis takelis ūmai pagreitėja priešams aptikus šnipą ir vėl nuslūgsta, kai pavojus jam nebegresia.
Visa tai žaidimą daro geresnį nei ankstesnė versija, skirta “XBox”, nors nėra galimybės jį žaisti keliese, o visoms misijoms įveikti prireiks vos penkiolikos valandų. Tačiau tai bus tikrai sėkmingas pirkinys. Tiesa, nuoseklus scenarijus - ne tik privalumas, bet ir trūkumas, pavyzdžiui, jei antrą kartą mėginsite nuo pat pradžių įveikti visas misijas, bus nuobodu. Tačiau akivaizdu, kad tarp veiksmo žaidimų atsirado naujas lyderis, kuris gali paveržti karūną iš pernykščio lyderio - žaidimo “Mafia”. Bet ar pavyks jam išlaikyti pozicijas iki metų pabaigos?
Minimalūs reikalavimai:1000 MHz procesorius; 256 MB RAM; vaizdo spartintuvas, suderinamas su “DirectX 8.1”; garso plokštė, suderinama su “DirectX”; 1,5 GB laisvos vietos kietajame diske; “Windows 98/ME/2000/XP” OS.
Leidėjas: “Ubisoft” (www.ubi.com/)Žaidimo svetainė: www.splintercell.com
“Naujoji komunikacija”, Nr. 5
