„Honda NSX“ iki šiol laikomas kaip vienas įstabiausių bendrovės modelių. Dešimto dešimtmečio pradžioje automobilių entuziastų pasaulį sužavėjęs modelis labai greitai gavo kultinio automobilio statusą, kuris, beje, taip pat tapo didžiule kliūtimi naujos kartos modeliui.
2016 metais pasirodžiusi antroji „Honda NSX“ modelio karta daugelyje sričių pranoko savo pirmtaką, bet ar kam nors tai rūpėjo? Visi iš eilės skundėsi, jog naujasis „Honda NSX“ nebuvo toks kokio jie tikėjosi, o techninė pažanga buvo tiesiog užmiršta. Kaip ir štai šis koncepcinis automobilis, kuris naujo tūkstantmečio pradžioje siuntė vieną užuominą po kitos apie būsimą „Honda NSX“.
Turėjo hibridinę pavarą
Jeigu pirmoji „Honda NSX“ karta išsiskyrė nuostabiu atmosferiniu varikliu, tai moderni pamaina turėjo pažangią hibridinę pavarą, kurios sudėtingumas galėtų sujaukti protą net ir gabiausiam inžinieriui. Kaip bebūtų keista, tačiau „Acura DN-X“ koncepcija turėjo praktiškai identišką hibridinę pavarą, kurią „Honda“ inžinieriai panaudojo „NSX“ modelyje.
Keturių varančiųjų ratų pavara buvo suporuota su 400 arklio galių generuojančia hibridine pavara, kurią sudarė 3,5 litro V6 variklis ir, kaip pasakytų „Honda“, pažangi elektrinė integruota pagalbinė variklio sistema, kuri suteikia papildomos galios visiems keturiems ratams.
„Honda“ atliktų bandymų metu paaiškėjo, jog ši hibridine pavara leistų kiekvienam vairuotojui pasiekti vos 5,6 litro 100 kilometrų siekiančias sąnaudas. Atsižvelgiant į sportišką automobilio paskirtį, anksčiau paminėtas rodiklis atrodo stulbinančiai.
Ypatingai mažą hibridinės pavaros apetitą degalams užtikrino ne burtai, bet sumanūs ir efektyvūs sprendimai. „IMA“ sistema suteikdavo papildomą sukimo momentą ir tokiu būdu užtikrindavo, jog akceleracijos metu vidaus degimo variklis gaudavo mažesnį krūvį, o mažesnis krūvis buvo lygus mažesnėms kuro sąnaudoms.
„Honda“ taip pat tikino, jog pažangių ultrakondensatorių naudojimas hibridinėje pavaroje padėdavo užtikrinti efektyvų energijos kaupimą regeneracijos metu. Teoriškai, ši sistema veikė taip efektyviai, jog „Honda“ net nesvarstė galimybės įdiegti įkraunamo hibrido funkcijos.
Palengvino vairuotojo dalią
Šiuo metu daugelis modernių automobilių naudoja automatinę pavarų dėžę, kurios veikimo principas nėra absoliučiai identiškas. Pavyzdžiui, kai kurie gamintojai iki šiol prioritetą teikia hidraulinėms automatinėms pavarų dėžėms, kiti investuoja į dvigubą sankabą turinčius analogus.
„Honda“ inžinieriai suprasdami, jog vis daugiau ir daugiau žmonių nebenorės naudotis trijų pedalų konfigūracija, į šį koncepcinį automobilį sumontavo robotizuotą mechaninę pavarų dėžę. Tokią konfigūraciją buvo pamėgę daugelis europietiškų automobilių gamintojų, mat toks sprendimas leido užtikrinti efektyvesnį ir daugiau malonumo teikiantį automobilio valdymą. Žinoma, robotizuotos pavarų dėžės turėjo tam tikrų trūkumų, tačiau tuometiniai „Honda“ inžinieriai manė, jog tai – aukso viduriukas.
Vis dėlto, automatinė pavarų dėžė nebuvo inovatyviausias komponentas. „Acura DN-X“ turėjo unikalią „Drive-By-Wire“ sistemą, kuri vienu metu valdė akceleratorių, stabdžių, vairo mechanizmo veikimą. Dabar „Drive-By-Wire“ sistemos naudojamos daugelyje brangių automobilių, tačiau tuomet toks sprendimas buvo neįprastas, mat „Drive-By-Wire“ sistema panaikina bet kokias hidraulines jungtis tarp komponentų, nes jų vietą užima elektroniniai valdymo moduliai.
Pažangių sprendimų gretas taip pat papildė aktyvieji priekiniai žibintai, kurie spindulio kampą nustato pagal automobilio važiavimo greitį ir kryptį. Važiuojant tiesiai, priekiniai žibintai veikia kaip ir bet kurie kiti žibintai, apšviesdami kelią tiesiai priešais automobilį. Įvažiuojant į posūkį viršutinė priekinių žibintų dalis reaguoja į vairavimo kryptį ir GPS navigacinės sistemos teikiamą žemėlapių informaciją ir apšviečia visą kelio paviršių per visą posūkį.
„Acura DN-X“ taip pat turėjo įdiegtą interaktyvią balso atpažinimo funkciją, padalytą į tris blokus. Centrinėje konsolėje esančiame iššokančiame ekrane buvo galima naudotis el. pašto, interneto ir mobiliojo telefono paslaugomis. Kitame ekrane buvo rodoma navigacijos informacija.
„Honda NSX“ iki šiol laikomas kaip vienas įstabiausių bendrovės modelių. Dešimto dešimtmečio pradžioje automobilių entuziastų pasaulį sužavėjęs modelis labai greitai gavo kultinio automobilio statusą, kuris, beje, taip pat tapo didžiule kliūtimi naujos kartos modeliui.
2016 metais pasirodžiusi antroji „Honda NSX“ modelio karta daugelyje sričių pranoko savo pirmtaką, bet ar kam nors tai rūpėjo? Visi iš eilės skundėsi, jog naujasis „Honda NSX“ nebuvo toks kokio jie tikėjosi, o techninė pažanga buvo tiesiog užmiršta. Kaip ir štai šis koncepcinis automobilis, kuris naujo tūkstantmečio pradžioje siuntė vieną užuominą po kitos apie būsimą „Honda NSX“.
Turėjo hibridinę pavarą
Jeigu pirmoji „Honda NSX“ karta išsiskyrė nuostabiu atmosferiniu varikliu, tai moderni pamaina turėjo pažangią hibridinę pavarą, kurios sudėtingumas galėtų sujaukti protą net ir gabiausiam inžinieriui. Kaip bebūtų keista, tačiau „Acura DN-X“ koncepcija turėjo praktiškai identišką hibridinę pavarą, kurią „Honda“ inžinieriai panaudojo „NSX“ modelyje.
Keturių varančiųjų ratų pavara buvo suporuota su 400 arklio galių generuojančia hibridine pavara, kurią sudarė 3,5 litro V6 variklis ir, kaip pasakytų „Honda“, pažangi elektrinė integruota pagalbinė variklio sistema, kuri suteikia papildomos galios visiems keturiems ratams.
„Honda“ atliktų bandymų metu paaiškėjo, jog ši hibridine pavara leistų kiekvienam vairuotojui pasiekti vos 5,6 litro 100 kilometrų siekiančias sąnaudas. Atsižvelgiant į sportišką automobilio paskirtį, anksčiau paminėtas rodiklis atrodo stulbinančiai.
Ypatingai mažą hibridinės pavaros apetitą degalams užtikrino ne burtai, bet sumanūs ir efektyvūs sprendimai. „IMA“ sistema suteikdavo papildomą sukimo momentą ir tokiu būdu užtikrindavo, jog akceleracijos metu vidaus degimo variklis gaudavo mažesnį krūvį, o mažesnis krūvis buvo lygus mažesnėms kuro sąnaudoms.
„Honda“ taip pat tikino, jog pažangių ultrakondensatorių naudojimas hibridinėje pavaroje padėdavo užtikrinti efektyvų energijos kaupimą regeneracijos metu. Teoriškai, ši sistema veikė taip efektyviai, jog „Honda“ net nesvarstė galimybės įdiegti įkraunamo hibrido funkcijos.
Palengvino vairuotojo dalią
Šiuo metu daugelis modernių automobilių naudoja automatinę pavarų dėžę, kurios veikimo principas nėra absoliučiai identiškas. Pavyzdžiui, kai kurie gamintojai iki šiol prioritetą teikia hidraulinėms automatinėms pavarų dėžėms, kiti investuoja į dvigubą sankabą turinčius analogus.
„Honda“ inžinieriai suprasdami, jog vis daugiau ir daugiau žmonių nebenorės naudotis trijų pedalų konfigūracija, į šį koncepcinį automobilį sumontavo robotizuotą mechaninę pavarų dėžę. Tokią konfigūraciją buvo pamėgę daugelis europietiškų automobilių gamintojų, mat toks sprendimas leido užtikrinti efektyvesnį ir daugiau malonumo teikiantį automobilio valdymą. Žinoma, robotizuotos pavarų dėžės turėjo tam tikrų trūkumų, tačiau tuometiniai „Honda“ inžinieriai manė, jog tai – aukso viduriukas.
Vis dėlto, automatinė pavarų dėžė nebuvo inovatyviausias komponentas. „Acura DN-X“ turėjo unikalią „Drive-By-Wire“ sistemą, kuri vienu metu valdė akceleratorių, stabdžių, vairo mechanizmo veikimą. Dabar „Drive-By-Wire“ sistemos naudojamos daugelyje brangių automobilių, tačiau tuomet toks sprendimas buvo neįprastas, mat „Drive-By-Wire“ sistema panaikina bet kokias hidraulines jungtis tarp komponentų, nes jų vietą užima elektroniniai valdymo moduliai.
Pažangių sprendimų gretas taip pat papildė aktyvieji priekiniai žibintai, kurie spindulio kampą nustato pagal automobilio važiavimo greitį ir kryptį. Važiuojant tiesiai, priekiniai žibintai veikia kaip ir bet kurie kiti žibintai, apšviesdami kelią tiesiai priešais automobilį. Įvažiuojant į posūkį viršutinė priekinių žibintų dalis reaguoja į vairavimo kryptį ir GPS navigacinės sistemos teikiamą žemėlapių informaciją ir apšviečia visą kelio paviršių per visą posūkį.
„Acura DN-X“ taip pat turėjo įdiegtą interaktyvią balso atpažinimo funkciją, padalytą į tris blokus. Centrinėje konsolėje esančiame iššokančiame ekrane buvo galima naudotis el. pašto, interneto ir mobiliojo telefono paslaugomis. Kitame ekrane buvo rodoma navigacijos informacija.
