Įsiplieskęs konfliktas tarp gamtosaugininkų ir politikų pasiekė kritinį tašką. Neringos savivaldybė neapsikentusi nusprendė pasikviesti tarptautinius ekspertus, kurie padėtų tašką: naikinama į UNESCO pasaulio paveldą įtraukta Kuršių nerija, ar ne.
Šią savaitę tiek Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija, tiek Neringos savivaldybė, tiek naujasis aplinkos ministras Artūras Paulauskas buvo priversti kumščiuotis, aiškintis ir kaltinti vieni kitus įrodinėdami savo tiesas dėl padėties Kuršių nerijoje. Nauja porcija ditirambų žurnalistus pasiekė vakar.
KNNP vadovė Aurelija Stancikienė A. Paulauskui adresuotame laiške ėmė kelti parko direkcijos darbuotojų socialinius klausimus. Problema ta, kad daugelis jų yra nevietiniai ir kai kuriais atvejais gyvena tam nepritaikytuose būstuose Neringoje.
A. Stancikienė atsibudo tik Aplinkos ministerijai atlikus vidinį auditą ir paaiškėjus, kad netinkamai naudojamas KNNP priklausantis turtas.
Dėl to, kad net 8 metus niekam neužkliūdamas nelegaliai pastatytame KNNP priklausiusiame vagonėlyje ant ratų su mažamečiu sūnumi gyveno parko darbuotojas, minėtas statinys paskubomis buvo nušluotas nuo žemės, o šeima išvaryta gyventi į pirtį. Šį įvykį jau tiria Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga.
Minėtame rašte A. Stancikienė prašo skirti pinigų pastatų pritaikymui gyventi - nurodoma, kad KNNP direkcijai reikia per 2 mln. litų, už kuriuos būtų įrengta 10 valstybinių butų direkcijos darbuotojams. Savo kaltės dėl susiklosčiusių aplinkybių A. Stancikienė nemato ir baksnoja į ankstesnę vadovybę.
„Nebeauga medžiai”
Savo ruožtu prabilo ir Neringos valdžia - kurorto meras Vigantas Giedraitis pareiškė, kad vis labiau verdant aistroms ketinama kviestis UNESCO ekspertus, kurie nustatytų, ar išties pastaruoju metu naikinamas unikalus gamtos kampelis.
“Absurdo komedija - taip būtų galima įvardinti dabartinę situaciją Kuršių nerijoje. Pastaruoju metu gamtos mylėtojais besivadinantieji mėgsta gąsdinti, kad naikinama Kuršių nerija. Bandoma stabdyti “nesamas” masines statybas šiame krašte. Prašome visuomenės nepasiduoti viešųjų ryšių juodosioms technologijoms - patiems atvykti ir įsitikinti, kad masinės statybos Kuršių nerijoje tikrai nevykdomos. Dėl esamos stagnacijos čia ir medžiai turbūt nustojo augti”, - rašoma vakar išplatintame pareiškime.
Neringos valdžia informavo, kad praėjusiais metais išduotas 21 leidimas statyboms. 2007 metais Neringos savivaldybės taryba patvirtino tik keturis detaliuosius planus.
“Užtikriname, kad Neringoje tikrai nerasite statinių, kurie nederėtų prie unikalaus Kuršių nerijos gamtovaizdžio, išskyrus tarybinį palikimą. Pastaruoju metu bandomos slopinti pastangos atkreipti dėmesį į vietos gyventojų problemas, Neringoje vykdomą “gamtosauginį” terorizmą”, - piktinosi meras.
Denisas Nikitenka
