Vilniaus savivaldybės kontrolieriai apstulbę: sostinės vadovai, per dvejus metus pervedę daugiau kaip pusę milijono litų viešajai įstaigai Savanorių centrui, taip ir nesulaukė sutartų darbų įgyvendinimo. Sandorio dalyviai prasitaria, kad projekto „krikštatėvis“ - tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Vilniaus savivaldybė, 2006-ųjų pabaigoje tapusi labdaros ir paramos fondo Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro (NIPC) įsteigtos viešosios įstaigos Savanorių centro dalininke, per 2006-2007 metus jai pervedė 551,5 tūkst. litų. Už šiuos pinigus centras buvo įsipareigojęs vykdyti Vilniaus savivaldybės inicijuotą Pilietinių iniciatyvų skatinimo programą, rašo „Lietuvos žinios“.
Praėjusiųjų metų pabaigoje patikrinimą Savanorių centre atlikę savivaldybės kontrolieriai susiėmė už galvos: lėšos panaudotos neefektyviai, ne pagal paskirtį, o pateiktų programos vykdymo ataskaitų vertinti negalima, nes darbai tiesiog neatlikti.
„Kiek matau, Savanorių centras dirba neefektyviai, todėl kyla teisėtas klausimas: arba jis pradeda rimtesnę veiklą, arba jį reikia likviduoti. Ten naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, tačiau nei savanorių veiklos, nei piliečių ugdymo nematyti“, - abejonių neslėpė su kontrolierių surinkta medžiaga susipažinęs Vilniaus miesto tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas Algirdas Gricius.
Sprendimą, kokių priemonių imtis taisant padėtį, artimiausiu metu žada priimti savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas. „Reikia įsigilinti į pateiktą medžiagą. Jei matysime, kad centre vykdyta neteisėta veikla, svarstysime galimybę informaciją perduoti teisėsaugos atstovams. Jei pasirodys, kad lėšos buvo tiesiog netikslingai panaudotos, sprendimus priims miesto taryba“, - aiškino jis LŽ.
Patogi partnerystė
Viešąją įstaigą Savanorių centrą, turinčią propaguoti ir koordinuoti savanoriškumo idėjas Lietuvoje, NIPC įsteigė dar 1998-aisiais. Ilgą laiką, kaip teigiama, dėl pinigų trūkumo, jo veikla strigo. Ledai pajudėjo tik 2006 metų pabaigoje, centro dalininke tapus Vilniaus savivaldybei.
„Savivaldybė pasisiūlė tapti dalininke ir investuoti į centrą lėšas“, - bendradarbiavimo pradžią LŽ įvardijo NIPC direktorius Martinas Žaltauskas. Pasitikslinus, ar susitarimas įvyko tuometinio sostinės mero, Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vadovo A.Zuoko iniciatyva, M.Žaltauskas neslėpė: „Iš esmės – taip“.
Vilniaus tarybos 2006-ųjų lapkričio 15 dienos sprendimu Savanorių centrui miesto valdžia pasižadėjo skirti 100 litų dalininko įnašą, o atstovauti įstaigoje įgaliojo tuometinį vicemerą liberalcentristą Vitą Karčiauską.
Nors įnašo centrui savivaldybė taip ir nepervedė, o naujas atstovas, pasibaigus buvusios miesto tarybos kadencijai, nepaskirtas iki šiol, abi įstaigos puolė kurti bendrus projektus.
Pirmasis susitarimas tarp Savanorių centro ir Vilniaus savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento kuruojamos biudžetinės įstaigos Socialinės paramos centro (iš esmės turinčios rūpintis išmokomis socialiai remtiniems vilniečiams) pradėtas įgyvendinti prabėgus vos porai savaičių nuo bendradarbiavimo sutarties pasirašymo.
2006-ųjų lapkričio 27 dieną Savanorių centras Viešųjų pirkimų komisijai pateikė dokumentus dalyvauti atliekant tyrimą „Savanoriška darbo plėtra Vilniaus m. socialinių paslaugų įstaigose“. Tą pačią dieną tarp jo ir savivaldybės Socialinės paramos centro pasirašyta darbo sutartis.
Savivaldybės užsakyto tyrimo autorystę prisiėmė tuo metu laikinai Savanorių centrui vadovavęs NIPC direktorius M.Žaltauskas, konsultantais nurodyti Gintarė Vaidotaitė ir Vaidotas Ilgius. Būtent pastarojo asmens, tuo pačiu metu dirbusio Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų departamento Socialinių reikalų skyriaus vedėju, sprendimu buvo nurodyta skirti pinigų užsakytam socialiniam tyrimui.
Lygiai po mėnesio, gruodžio 28-ąją, už atliktą darbą savivaldybės įstaiga Savanorių centrui pervedė 30 tūkst. litų. Kitą dieną Savanorių centras persiuntė gautas lėšas į NIPC sąskaitą.
Brangiai įvertinto tyrimo medžiagos Savanorių centrą tikrinę kontrolieriai taip ir nerado.
Įtakingi globėjai
Nepalyginti didesnė suma - daugiau kaip pusė milijono litų - Savanorių centrui teko įgyvendinant kitą savivaldybės tarybos palaimintą sumanymą - Pilietinių iniciatyvų skatinimo programą.
Šį sumanymą Vilniaus taryba palaimino 2006-ųjų rugsėjo pabaigoje.
Nors bendradarbiavimo sutartis su Savanorių centru buvo pasirašyta tik po kelių mėnesių, ši viešoji įstaiga kartu su savivaldybės Viešosios tvarkos ir bendrųjų reikalų departamentu bei seniūnijomis buvo numatyta projekto asignavimų valdytoja.
Stebėtis, matyt, nereikėtų. Vilniaus savivaldybės darbuotojai iki šiol kalba, kad Savanorių centras sostinės valdžios rūmuose turėjo įtakingų užtarėjų: merą A.Zuoką ir jo remtą vyriausiąją specialistę bendruomenių formavimo klausimais, vadintą miesto galvos patarėja, Nijolę Giedraitienę. Ji, prieš A.Zuokui paliekant postą, iš savivaldybės bendru susitarimu buvo pervesta į Savanorių centrą vadove, miestui įsipareigojant jai mokėti atlyginimą.
N.Giedraitienė į Vilnių atkako iš Ukmergės rajono - ten jos veikla vertinta nevienareikšmiškai. 2005-ųjų birželį neeiliniame Ukmergės rajono tarybos posėdyje N.Giedraitienė buvo atleista iš Jakutiškių pagrindinės mokyklos direktorės pareigų už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Nors teismas panaikino rajono politikų sprendimą, moteris į mokyklą negrįžo - įsidarbino sostinėje. Vilniaus merui ją, pagarsėjusią kaimo bendruomenių veikėją, esą rekomendavo pažįstami sostinės tarybos nariai.
N.Giedraitienei tapus savivaldybės darbuotoja, Savanorių centras rado užuovėją svarbiausioje sostinės įstaigoje. Savivaldybės tarnautojų teigimu, 2006-ųjų rudenį jo darbuotojai faktiškai įsikūrė ne kur kitur, o šešioliktajame savivaldybės dangoraižio aukšte - valdžios prieigose. Nieko keisto: tuo metu, 2006-ųjų rugpjūtį-spalį, Savanorių centrui laikinai vadovavo N.Giedraitienės dukra Jurgita Margau, šiuo metu jame dirbanti projektų koordinatore.
Skubūs darbai
Vilniaus savivaldybei tapus Savanorių centro dalininke, po mėnesio 2006-ųjų gruodžio 21 dienos miesto administracijos direktoriaus įsakymu Pilietinių iniciatyvų skatinimo programai įgyvendinti jam buvo pervesta 221 500 litų - visi tiems metams numatyti pinigai. Beje, miesto biudžete šios lėšos įvardytos kaip asignavimai nusikaltimų ir kitų pavojų (pažeidimų) prevencinėms priemonėms.
Tebuvo viena problema - metams numatytas lėšas įstaiga turėjo panaudoti iki metų pabaigos, kitaip likutį būtų tekę grąžinti į biudžetą. Savanorių centras nesuglumo: programą, pagal kurią sostinės seniūnijose turėjo būti išrinkti bendruomenių atstovai, stiprinami nevyriausybinių organizacijų instituciniai gebėjimai, skatinama savanorystė, parengtas informacinis tinklalapis ir kita, įsipareigojo įvykdyti per dešimt dienų.
Metų pabaigoje visos lėšos buvo panaudotos. Savanorių centras už 26 tūkst. litų įsigijo baldus dviem kabinetams, dar beveik 6 tūkst. litų išleido televizoriui, DVD leistuvui, mikrobangų krosnelei, kavos virimo aparatui, dulkių siurbliui pirkti. Už keturių stacionarių ir nešiojamųjų kompiuterių nuomą paklota 16 tūkst. litų, o sudarius ilgalaikę nuomos sutartį dėl automobilio „Peugeot Partner Combi“ nuomos išankstiniu apmokėjimu pervesta 19,5 tūkst. litų. Į ataskaitą įtraukta net sąskaita už pamestą raktą - 59 litai.
Pagrindinis Savanorių centro renginys, beje, vykęs dar iki pasirašant sutartį su savivaldybe dėl programos vykdymo, buvo sostinės „Siemens“ arenoje organizuotas koncertas „Tarptautinės savanorių dienos paminėjimas“.
Vis dėlto savivaldybei dėl programos vykdymo abejonių nekilo. 2007-ųjų balandį pagal tą pačią Pilietinių iniciatyvų skatinimo programą Savanorių centrui nukeliavo 300 tūkst. litų. Atsiskaitydamas už šiuos pinigus, centras ataskaitoje nurodė savanoriškos veiklos renginius per televizijų ir radijo laidas, susitikimus, vizitus, konferencijas, kitus renginius.
Tačiau ne mažiau įdomios ir kitos lėšų panaudojimo kryptys. Savanorių centras, kuriame nuo 2007-ųjų balandžio buvo tik du darbuotojai: direktorė N.Giedraitienė ir projektų koordinatore triūsianti jos dukra J.Margau, darbo užmokesčiui panaudojo 51 tūkst. litų. Dar 18,9 tūkst. litų išleista abiejų moterų komandiruotėms į Budapeštą, Briuselį, Kijevą, Paryžių. Už pratęstą automobilio „Peugeot“ nuomą paklota 25,5 tūkst. litų.
Ataskaitoje fiksuota, kad, skatindamas pilietines iniciatyvas, Savanorių centras 1,2 tūkst. litų mokesčių mokėtojų pinigų išleido dalykiniams pietums „Bačkonių“ restorane, pirko gėlių puokštę už 1,5 tūkst. litų, dar 28,5 tūkst. litų paklojo už vaišes: kavą, mineralinį vandenį ir saldainius.
Kas vadovavo?
Kaip fiksuota oficialiose savivaldybės sutartyse, 2006 metų pabaigoje, Savanorių centrui gavus pirmąją 200 tūkst. litų injekciją iš Vilniaus biudžeto, įstaigai laikinai vadovavo NIPC direktorius M.Žaltauskas. Laikinuoju centro vadovu jis buvo nuo 2006 metų spalio 2-osios iki 2007-ųjų balandžio 2 dienos, kai vadžias perėmė savivaldybės deleguota N.Giedraitienė.
Tačiau, kalbėdamas su LŽ, M.Žaltauskas leido suprasti buvęs tik fiktyvus viešosios įstaigos vadovas. Iš pradžių bandęs aiškinti, kad Savanorių centrui jis laikinai vadovavo vos kelis mėnesius 2006-ųjų pabaigoje, kai savivaldybės pinigai įstaigos dar nebuvo pasiekę, vėliau M.Žaltauskas pareiškė, kad ir visą laiką centrui faktiškai vadovavo mero patarėja dirbusi N.Giedraitienė.
„Aš pinigų nė akyse nemačiau, visiškai jokių finansinių operacijų nevykdžiau. Taip galite ir parašyti. Viskas buvo tvarkoma N.Giedraitienės. Aš buvau tik laikinai einantis pareigas direktorius - kaip steigėjas, NIPC atstovas“, - tvirtino jis LŽ.
Pasiteiravus, ar tai reiškia, kad N.Giedraitienė, oficialiai dirbdama savivaldybėje, iš tiesų tvarkė Savanorių centro reikalus, M.Žaltauskas patvirtino: "Galima taip sakyti."
„Matote, buvo susitarimas: kai miesto savivaldybė pasiūlė šitam centrui finansavimą, ji pasiūlė ir žmogų - N.Giedraitienę. Toks variantas buvo ir atliktas. Tik man tuo metu reikėjo būti laikinai einančiu pareigas kaip vienam iš steigėjų“, - aiškino NICP direktorius.
Iki šiol Savanorių centrui vadovaujanti N.Giedraitienė LŽ tvirtino 2006-aisiais su įstaigos veikla nieko bendra neturėjusi. „Už 2006 metus negaliu atsakyti, nes tuo metu nedirbau. O 2007 metais, savivaldybei tapus centro dalininke, pagal sutartį mane pervedė į Savanorių centrą“, - pareiškė ji.
Atsakomybės dėl Savanorių centro veiklos kratosi ir buvęs Vilniaus meras, Seimo narys A.Zuokas. „Iniciatyva Vilniaus savivaldybei tapti Savanorių centro dalininke buvo gera, jai pritarė miesto taryba. O kalbėjimas apie kažkokias mano keltas sąlygas yra provincialaus politikos suvokimo lygmens spekuliacijos“, - tvirtino politikas.
A.Zuoko teigimu, jo vadovavimo sostinei metu tebuvo pasirašyta sutartis su Savanorių centru, nes tuo metu esą baigėsi tuometinės tarybos ir jo, kaip mero, įgaliojimai. Patikslinus, kad sostinės vadovo pareigų po savivaldybių tarybų rinkimų jis neteko 2007-ųjų balandį, sandėriams su Savanorių centru įsibėgėjus, A.Zuokas pareiškė: „Abejočiau, ar su tuo galėčiau sutikti. Nuo 2007 metų buvo nauja koalicija, tad natūralu, kad dabartinė valdžia turi pinigus, kuriuos skyrė, prižiūrėti ir kontroliuoti. Kaip tai daroma - jūs matote“.
Dabartinė sostinės valdžia Savanorių centro atžvilgiu užima kiek kitokią poziciją: 2008 metais iš savivaldybės biudžeto lėšų šiai įstaigai neskirta. Tolesni sprendimai priklausys nuo savivaldybės kontrolierių patikrinimo rezultatų vertinimo.
Atsisakyti nenori
Nors Savanorių centro kelerių pastarųjų metų veikla kelia rimtų abejonių, atsisakyti šios skambią misiją vykdyti įsipareigojusios įstaigos nenori nei Vilniaus savivaldybė, nei NICP.
Kaip LŽ teigė Vilniaus miesto tarybos Strateginio planavimo komiteto narys Audrius Butkevičius, centro veiklą būtina tęsti, tačiau jis privalo atlikti savo funkcijas.
„Šiuo metu Savanorių centras yra tarsi komjaunimo centro komitetas, bandantis vertinti savanorių veiklą mieste, užuot organizavęs savanorius. Sakiau centro vadovams, kad jie turi patvirtinti savivaldybei priimtiną savo veiklos koncepciją, jei nori gauti lėšų. Įvairių renginių organizavimas, kuriuose apdovanojami savanoriai, - geras dalykas, bet ne tai turi būti šios organizacijos tikslas“, - tvirtino tarybos narys.
Pasak NICP vadovo M.Žaltausko, kilus skandalui dėl centro veiklos, jo steigėjai svarstė, ar neatsisakius dalininko teisių. „Jeigu ten vyksta tokie ar korupciniai, ar finansiniai nesklandumai, norėtume, kad mūsų nepainiotų į šitas nesąmones. Bet paskui mūsų organizacijos valdyba nusprendė, kad geriau susitarti su savivaldybe, kad ji atsisakytų dalininko teisių. Mes tada reorganizuotume šios organizacijos valdymą, į kurį žmogus buvo įtrauktas faktiškai be konkurso, ir išgelbėtume Savanorių centrą kaip reikalingą visuomenei“, - kalbėjo jis.
Jurga Tvaskienė
