Daug mergaičių skiepijama nuo ŽPV (žmogaus papilomos viruso), neva sukeliančio gimdos kaklelio vėžį. Tačiau tai nėra nerizikinga. Nauji tyrimai rodo: skiepai gali turėti šalutinį poveikį, rašo Vokietijos dienraštis "Suedduetsche Zeitung".
Klausimas paprastas. Ar reikėtų 15 metų dukrai leisti pasiskiepyti nuo gimdos kaklelio vėžio? Daugelis gydytojų rekomeduoja tris skiepus nuo žmogaus papilomos viruso už beveik 500 eurų, skiepų komisija siūlo medikams skiepyti visas mergaites nuo 12 iki 17 metų amžiaus.
Tačiau kada pagaliau gydytojai turės pakankamai informacijos apie skiepų medicininę naudą, kad galėtų juos siūlyti? Kada žinios apie šalutinį poveikį bus tokios išsamios, kad nebeliks abejonių dėl naudos?
Kaip paprastai šie klausimai beskambėtų, atsakyti į juos šiuo metu yra sudėtinga. Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale "Journal of the American Medical Association", dar labiau sustiprino abejones šių skiepų nauda.
Paskirta 23 milijonai skiepų dozių
Barbaros Slade vadovaujama tyrėjų komanda nagrinėjo atvejus, kuriuos 2006 metų liepos - 2008 metų gruodžio mėnesiais sukėlė skiepų šalutinis poveikis. Šiuo laikotarpiu JAV buvo paskirta 23 milijonai skiepų dozių. Savanoriškame registre buvo registruota tik labai maža dalis neigiamų pasekmių, vis dėlto daugiau, nei mokslininkai tikėjosi.
Po skiepų ypač dažnai pasitaikė trombozių ir alpimo atvejų. Kadangi išsamus šalutinio poveikio atvejų skaičius nebuvo užfiksuotas, gali būti, kad nepageidaujamų reakcijų buvo kur kas daugiau.
"Ar skiepai yra saugūs neįmanoma pasakyti, nes nėra patikimo pagrindo, kuriuo būtų galima vadovautis. Nežinoma, kokie šalutiniai reiškiniai gali atsirasti ilgalaikėje perspektyvoje, nežinoma ir apie greitai pasireiškiančius šalutinius reiškinius, jeigu jie nėra labai ryškūs", - sako Hamburgo universiteto medicinos mokslininkė Ingrid Mühlhauser.
Ji piktinasi, kad skiepai Europoje buvo populiarinami be jokios kontrolės, nesurinkus duomenų apie šalutinį poveikį, be to, neįmanoma patikrinti ir to, ar skiepai iš tiesų sumažina gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičių. "Tai galima pavadinti tiesiog skandalu", - sako Mühlhauser.
Vienpusiška informacija
Kitame straipsnyje socialinės medicinos atstovai Sheila ir Davidas Rothmanai aiškina, kaip skiepų gamintojai finansuoja JAV gydytojus, pateikia jiems vienpusišką informaciją, tokiu būdu perengdami dirvą savo produktui. JAV profesinės sąjungos, pavyzdžiui Ginekologinės onkologijos bendrija (SGO) padėjo sukurti rinką skiepams, platindami farmacijos firmų pateiktas prezentacijas, lankstinukus, brošiūras.
Skiepų gamintojas "Merc" finansavo profesines sąjungas, mokymo programas ir SGO netgi įsteigė specialų atstovų biurą, turėjusį rūpintis skiepų reklama. "Gydytojai skandalingai buvo įtraukti į rinkodarą. Vokietijoje viskas taip pat vyko panašiai", - sako Mühlhauser. 2008 metais skiepų visame pasaulyje buvo parduota už 1,4 miljardus dolerių.
Skiepų nauda nėra aiški, nes sveikoms moterims buvo siūloma įsigyti vakciną, kuri esą ateityje apsaugos nuo ligos. Joks gydytojas negali pasakyti, kodėl ŽPV infekcija vienoms moterims nuo 20 iki 40 metų amžiaus sukelia vėžį, o kitoms - ne. Atrodo, kad virusas nėra jau toks pavojingas - 80 proc. moterų per savo gvyenimą užsikrečia ŽPV, tačiau dažniausiai to net nepastebi.
Daugiau nei 100 ŽPV tipų
Kokį poveikį ilgalaikėje perspektyvoje skiepai turės gimdos kaklelio auglių skaičiui niekas nesiteikia pasakyti. Be to, apsauga nėra tokie visapusiška. Egzistuoja daugiau nei 100 ŽPV tipų, mažiausiai 15 iš jų ilgainiui gali sukelti vėžį. Tuo tarpu skiepai veikia tik du vėžį sukeliančius viruso tipus - ŽPV16 ir ŽPV18.
"Kas gali užtikrinti, kad ne firmų rinkodaros strategija įtakoja gydytojų pasiūlymus?", - retoriškai klausia Norvegijos gydytojų organizacijos narė Charlotte Haug straipsnį lydinčiame komentare.
Patikimų ilgalaikių studijų, galinčių padėti priimti sprendimą, nėra parengta. "ŽPV skiepų nauda nėra aiški. Net tuo atveju, jei moteris ilgą laiką bus infekuota virusu, auglių neatsiras, jei ji periodiškai tikrinsis profilaktiškai", - sako Charlotte Haug.
Kadangi nauda yra abejotina, moterys turi gerai apgalvoti, ar joms priimtina net ir mažiausia rizika.
Be to, atmetus medicininius argumentus, lieka faktai apie firmų, gydytojų bei sąjungų gaunamą pelną, o tai daug ką paaiškina. "Gimdos kaklelio vėžys yra reta liga, bet čia dirbtinai keliama didžiulė baimė. Tai nėra sąžininga. Be to, tai liečia apdraustųjų pinigus", - sako Ingrid Mühlhauser.