Kaip bebūtų keista, tačiau „Abarth“ ir „Lancia“ inžinieriai savo projektus pristatė beveik tuo pačiu metu. Jeigu taip būtų atsitikę dabar, didžiulio automobilių koncerno vadovybė pasirinktų geresnį, o kitą - tiesiog išmestų į šiukšlių dėžę. Tačiau „Fiat“ vadovai nusprendė padaryti kitaip. Jie liepė „Lancia“ inžinieriams tęsti „Stratos“ kūrimo darbus, tuo tarpu „Abarth“ projektas buvo sujungtas su „Fiat“ gamykloje dirbusių žmonių projektu.
Iš pradžių, naujasis „Abarth“ ralio bolidas naudojo „Fiat 124 Spider“ platformą. Tačiau pradėjus automobilio bandymus, išlindo senos ir sunkios platformos trūkumai. Kadangi „Fiat“ koncernas glaudžiai bendradarbiavo su keliomis dizaino studijomis, į pagalbą buvo pakviesti „Pininfarina“ dizainerius. Viena žinomiausių automobilių dizaino įmonių sugebėjo nustebinti net ir labai reiklią „Fiat“ vadovybę. Jie stengėsi patarimų nedalinti, atvirkščiai. Jie užsidarė savo dirbtuvėse ir sukūrė savo prototipą, kuris buvo pavadintas „X1/20“. „Pininfarina“ norėdama nušauti du zuikius vienu metu, įkvėpimo sėmėsi iš „Bertone“ specialistų sukurto „Fiat X1/9“ projekto. Tiek vienas, tiek kitas turėjo per vidurį sumontuotą variklį, galinių varančiųjų ratų pavarą. Tačiau ir šitoje situacijoje „Fiat“ pasielgė žmoniškai. „Bertone“ pasiūlytas projektas atiteko „Fiat“, o „Pininfarina“ sukurtas prototipas atiteko „Abarth“.
Nors „Abarth“ gavo „Pininfarina“ specialistų sukurtą prototipą, tačiau norint su juo išvažiuoti į lenktynių trasą, reikėjo atlikti dar milijoną darbų. Kadangi „Fiat“ vadovybė į abudu projektus žiūrėjo pakankamai liberaliai, „Abarth“ nusprendė jų paprašyti leidimo automobilyje naudoti 3.2 litro, 6 cilindrų benzininį variklį, kuris tuo metu buvo montuojamas tik į „Fiat 130“.
Į „Abarth“ dirbtuves atvykęs 3.2 litro motoras išvystė tik 167 arklio galias, o tai nėra pats geriausias rodiklis. Inicityvos ėmėsi du „Abarth“ darbuotojai, kurie variklio darbinį tūrį padidino iki 3.4 litro, pridėjo net tris „Weber“ karbiuratorius ir sugebėjo padidinti motoro pajėgumą iki 285 arklio galių. Vos 910 kilogramų sverianti mašina galėjo pasiekti 275 km/val. greitį.
Automobilio debiutas lenktynių trasoje buvo ne pats geriausias. „Abarth 030“ sudalyvavo tik keturiose varžybose, kuriose nesugebėjo patekti į greičiausiųjų dešimtuką. „Fiat“ matydama prastus „Abarth 030“ pasirodymus pasaulinėje automobilių sporto arenoje, nutraukė tolimesnį bolido tobulinimą ir vietoj to „Abarth“ inžinieriams davė naują projektą. Jiems buvo liepta „Fiat 131“ sedano pagrindu sukurti ralio bolidą. Tuo tarpu „Abarth 030“ buvo atiduotas į „Lancia“ inžinierių rankas.
Vėliau, būtent šio automobilio pagrindu buvo sukurta „Lancia Beta Montecarlo“ ir dar vėliau „Lancia 037“. Pastarasis buvo paskutinis „Lancia“ ralio bolidas, kuris turėjo galinių varančiųjų ratų pavarą.
