Po savivaldos rinkimų derėdamiesi dėl koalicijos Artūro Zuoko šalininkai gąsdino, kad oponentai gali atiduoti Vilnių lenkams. „Juk geriau parduoti“, – sugalvojo A. Zuokas.
Kai prieš keletą metų Specialiųjų tyrimų tarnyba krėtė kelių pagrindinių partijų biurus, A. Zuokas, išgąsdintas tikro ar įsivaizduojamo antrankių žvangesio, spruko į Varšuvą. Tai kiek simboliška, nes dabar jis vėl pasirinko lenkus – jie turi būti jei ne sostinės mero laisvės, tai jo valdžios garantai. Žinoma, nei Lenkijos valstybė, nei lenkų tauta čia niekuo dėta. Pasirinkti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikieriai, kuriais A. Zuoko ištikimi bendražygiai viešai baugino, kai reikėjo ginti savo pozicijas derantis dėl valdžios Vilniuje.
Gąsdino ir baisėjosi
Vienas ištikimiausių A. Zuoko bendražygių Žilvinas Šilgalis viešai baisėjosi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) derybų taktika. Jų elgesį laikė amoraliu ir nepatriotišku. Televizijos laidose jis gąsdino, kad su LLRA susidėję konservatoriai gali net į mero postą pastatyti lenką.
Vėliau gąsdinta, kad LLRA konservatoriai atiduos švietimą ir lenkins vaikus. Anot Ž. Šilgalio, TS-LKD derėdamiesi su lenkais prašė mero ir administracijos direktoriaus postų mainais už miesto plėtros ir švietimo sistemos kuravimą. „Švietimas yra ne tik miesto, bet ir visos valstybės reikalas. Jeigu konservatoriai pasiruošę su tokiomis sąlygomis sutikti, toks bendradarbiavimas, mano manymu, yra neįmanomas arba trumpalaikis. Jeigu rinkėjai būtų žinoję, kad konservatoriai leisis į tokius sandorius, abejoju, ar būtų palaikę šią partiją“, – spaudai virkavo politikas.
Špyga kišenėje
TS-LKD vadovų elgesys bei mėginimas flirtuoti su Valdemaro Tomaševskio bloku, kurio įtrauktų į miesto tarybą veikėjų biografijas „puošė“ raidės KGB, kėlė abejonių ir tarp pačių konservatorių. Dabar pasirodė, kad patriotinis A. Zuoko bendražygių įkarštis tebuvo cirkas, kai vaidinama laikant špygą kišenėje.
Po paskutinių persistumdymų ir ginčo su Darbo partija bei šios grasinimų palikti koaliciją, A. Zuokas maloniai priėmė grėsmingąją V. Tomaševskio paramą savo pozicijoms ginti, įtraukė lenkus į koaliciją ir nė nemirktelėdamas užleido jiems švietimo sferą.
Nebetrukdė nei grėsmė, kad lenkai neva atims Vilnių, nei buvusių KGB darbuotojų pavardės sąrašuose. Viskas buvo „abonentiškai“ pragmatiška.
Pavojų nebemato
Ž. Šilgalis teigia, kad pavojaus nebėra, nes V. Tomaševskis su savo kompanija koaliciją tik pastiprina, bet joje nedominuoja. „Politinė situacija yra pasikeitusi. Kai vyko derybos, buvo visiškai neaišku, kas valdys miestą ir kas taps meru. Laikėmės nuomonės, kad visko nereikėtų atiduoti lenkams“, – sakė jis savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“.
Pasak Ž. Šilgalio, jei koaliciją su LLRA bloku būtų sudariusi TS-LKD, lenkai būtų dominavę. „Jų būtų buvę daugiausia. Dabar jie gauna sritį, kurios norėjo, už ją prisiima atsakomybę. A. Zuokas yra stiprus lyderis, tad jie nebus nekontroliuojami“, – tikino politikas.
Jis absurdu vadino baimę, kad lenkai sulenkins lietuviškas mokyklas ar savaip pasuks žemės reformą. Pasak Ž. Šilgalio, nuo to apsaugos platūs A. Zuoko pečiai ir koalicijos susitarimai.
Žala santykiams ir demokratijai
Kas turės naudos iš tokio pobūdžio viražų, kai vieną dieną mušama pavojaus varpais apie prarandamą Vilnių ir lenkų grėsmę, o kitą keičiama plokštelė ir aiškinama, kad jei labai reikia valdžios, tinka ir lenkai, kaip šluotos kotas koalicijos tvorai paremti? Kai ką laimės A. Zuokas ir jo kompanija, kai ką V. Tomaševskio sekėjai. Tačiau kokia iš to nauda valstybei? Kaip tai pagerins pašlijusius Lietuvos ir Lenkijos santykius?
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis teigė, kad tautinio klausimo kaišiojimas ne vietoje yra žalingas visais aspektais. „Pirmiausia ši tema buvo eksploatuojama savo pretenzijoms į valdžią pagrįsti. Dabartinis susitarimas rodo, kad deklaruojamos vertybės ir menamos grėsmės skiriamos tik politiniam turgui“, – sakė jis.
Lenkų klausimą savaip šiame žaidime pasitelkė ir su A. Zuoko koalicija dėl valdžios besistumdantys konservatoriai. Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas, kai buvo paskelbti savivaldos rinkimų rezultatai, ėmė platinti laiškus, kuriuose netiesiogiai visus ragino atsiriboti nuo A. Zuoko. Jis aktyviai reiškėsi interneto forumuose, skirtuose „sutaikyti besipykstančius brolius lietuvius ir lenkus“. Taip buvo mėginama įteigti, kad koalicija su LLRA padės to pasiekti ir neleis į valdžią „Abonento“.
L. Bielinio nuomone, tokio pobūdžio spekuliacijos tik aštrina problemą. „Tai didelis ar mažas, bet negatyvas plėtojant šalių santykius. Jis nieko gero neduoda nei santykiams, nei demokratijai. Kartu jis naudingas abiejų pusių radikalams – atsiranda dingstis kelti šurmulį ir taip mobilizuoti jei ne rinkėjus, tai destruktyvius šalininkus“, – piktinosi politologas.
Nauda politikos chuliganams
Nemaloniausia, kad visi šie šleikštoki pseudopatriotiniai išsidirbinėjimai ir tariamai taikomi veiksmai bei politinio turgaus sandėriai vyksta, kai santykiai su kaimynais ne patys geriausi.
Nebaigti ginčai dėl užrašų dviem kalbomis teritorijose, kur kompaktiškai gyvena tautinės mažumos, dėl pavardžių dokumentuose rašybos ir Švietimo įstatymo. TS-LKD vadovo Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė iš paskutiniųjų stengiasi vilkinti atitinkamos darbo grupės seniai parengto Tautinių bendrijų įstatymo projekto pateikimą. Ten numatoma, kad gatvių pavadinimai dviem kalbomis būtų įteisinti tose savivaldybėse, kur tam tikros etninės grupės gyventojai sudaro bent 33,3 procento. Portalo balsas.lt šaltinis Vyriausybėje teigia, jog A. Kubilius nenori dabar teikti šio projekto, kad neerzintų Seimo tautininkų, o darbo grupėje tam tyčia priešinasi būtent LLRA atstovai. Jie reikalauja kartelę nuleisti iki 20 procentų, kad lentelių su lenkiškais užrašais atsirastų ir Vilniaus mieste.
„V. Tomaševskiui irgi reikia ne sprendimo, o problemos. Dingsties, kad būtų galima rėkti. Todėl ir keliami nerealūs reikalavimai, siekiama didini įtampą. A. Zuoko politinis verslas kursto antilenkiškas nuotaikas“, – sakė nepanoręs skelbti savo pavardės pareigūnas.
Procesai, vykstantys Vilniuje bei visoje Lietuvoje, neatsiejami nuo Lenkijos užsienio politikos. Politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas tvirtina, kad santykius iš dalies lemia Varšuvos užsienio politikos pobūdis. „Užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio konstruojama užsienio politika į pirmą vietą iškelia siekį ginti neva skriaudžiamus užsienyje gyvenančius lenkus. Jis pats vaidina panašų vaidmenį, kaip Vladimiras Putinas posovietinėje erdvėje“, – sako apžvalgininkas.
Tokiame kontekste žaidimas tautiniais jausmais, tai trimituojant apie lenkų grėsmę, tai dalijantis valdžia su vietos politikos chuliganais, yra ne laiku vykstantys. A. Zuoko ir kitų panašaus kirpimo politikų apetitas ir trumpalaikiai interesai nacionalinių interesų paieškas seniai išstūmė į tolimiausias paraštes.
TIK FAKTAI:
LLRA reikalavimu į koalicijos programą įtraukti keli punktai: dėl didesnio dėmesio Vilniaus miesto pakraščiams įrengiant geresnę infrastruktūrą – vandentiekį, kanalizaciją, kelius ir privažiavimą; dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste spartinimo; dėl vadovavimosi krikščioniškomis vertybėmis darbe ir dėl Arkivyskupijos iniciatyvos palaikymo įrengti sanktuariumą Vilniaus mieste.
Valdančiąją koaliciją Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dabar sudaro 12 A. Zuoko visuomeninio judėjimo TAIP atstovų, 9 – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai, 8 – „darbiečiai“, 5 – socialdemokratai, 2 – Rusų aljanso atstovai. Opozicijoje lieka TS-LKD bei „Tvarkos ir teisingumo“ partija.
