Turbūt mažai yra negirdėjusių apie Antano Nedzinsko „vestuves". Iš pradžių visa žiniasklaida užkibo ant mesto kabliuko ir ėmė skalambyti varpais apie netikėtą jaunojo politiko laimę bei skubias vestuves. Kai kurie žurnalistai net padidėjusio pilvo po jaunamartės vestuvinėmis drapanomis puolė ieškoti, bet... Kvailas tas, kuris leidžiasi ilgai kvailinamas.
Netrukus paaiškėjo, kad nekvepia čia jokia meilės istorija: nei tos „veselės„ buvo, nei jaunamartė į Seimo viešbutį atsikraustė – viskas iš išskaičiavimo ir politinių reitingų. „Tautos prisikėlimo“ partija tvarkingai už straipsnį bei televiziją susimokėjo ir sėkmingai visiems į akis miglą pūtė. Juk šios istorijos herojaus tėvas, taip pat Antanas, kandidatuoja pirmu numeriu minėtos partijos sąrašuose, o „žmona“ įrašyta antruoju. Vieną supainios su sūnumi, o kitą – su žmona – kiek nesusipratėlių, susipainiojusių, susižavėjusių balsų. Viskas čia būtų gerai, jei ne keli „bet“...
Turbūt dauguma skaitytojų sutiks, kad santuoka, šeima ir pagarba artimui – amžinosios vertybės, tad mažų mažiausiai atrodo neįtikėtina, kad viešas asmuo, tautos išrinktasis iš tų vertybių per visas medijas pasijuoktų. Kažkaip neetiška – sakysit. Ne, turbūt, jei esi Seimo etikos ir procedūrų komisijos narys. O gerbiamas Nedzinskų Antanas yra. Vat taip ir reklamuojasi mūsų politikai – gal kas prisimins Arūno Valinsko „pokštą“ ir dėl bombos po kokiu valstybinės reikšmės objektu pajuokaus? Tiesa, nebūtų novatorius, bet vistiek plačiai nuskambėtų.
Prieš kelias savaites ir kitas politikos genijus originaliai bandė iš viso gausaus kandidatų būrio kaklą ištempti – Artūras Zuokas. Viešai paskelbęs, kad visi norintys galės savo gyvenamąją vietą deklaruoti viename bute Užupyje (turbūt ne A. Zuoko namuose?), sulaukė ne tik oponentų, bet ir teisėsaugininkų komentarų: anot jų, Administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodoma, jog „gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimas deklaravimo įstaigai, taip pat melagingų deklaravimo duomenų pateikimas, užtraukia įspėjimą arba baudą Lietuvos Respublikos gyventojams nuo 20 iki 50 litų". Ne Monkės biznis, bet norinčių „gyventi“ Vilniuje ir dar Užupyje, manau, tikrai bus. Net girdžiu, kaip kapsi kokių Ežeikių kaimo gyventojų balsai.
Vėlgi klausimas, kodėl politinė reklama (o kaip kitaip tai pavadinti?) su teisės pažeidimo kvapeliu yra „nieko tokio"?
„Sveikinu Antaną taip sugalvojus, bet man visgi šiek tiek įdomu – kokius idiotus tokie pokštai gali motyvuoti ką nors daryti? Kad ir balsuoti. Tai rodo mūsų rimtosios politikos bankrotą, nes politinės reklamos natūrali paskirtis turėtų būti politikų idėjų supaprastinimas ir įvilkimas į žmonėms suprantamą rūbą. Čia panašiu dalyku nekvepia„, - balsas.lt sakė viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas ir neatmetė galimybės, kad kas nors iš politikų ateityje „pajuokaus“, jog jo vaikas serga vėžiu – juk žmonių užuojauta esąs svarbus dalykas.
Aš irgi sveikinu mūsų politikus nusileidus dar keliais laipteliais žemiau bet kokių moralės normų. Čia vėl priminsiu, kad kvailas tas, kuris leidžiasi kelis kartus apkvailinamas...
