Kitą savaitę Vilniuje, kino teatre „Pasaka“ bus pristatytas istorinis dokumentinis filmas „Pavergtųjų sukilimas", skirtas 1941-ųjų metų birželio įvykių septyniasdešimtmečiui.
Tai antras šiemet E2K produktas svarbiausių Lietuvos valstybės istorijos datų įamžinimo tema. Vasarį studija visuomenei pristatė filmą „Nežinomi didvyriai“, skirtą Sovietų agresijos sausyje dvidešimtmečiui.
Apie naujausią filmą „Pavergtųjų sukilimas“ ir E2K veiklą kalbame su direktore Agne Zalanskaite.
Agne, E2K įkūrėte praėjusiais metais, kai Lietuvoje netilo kalbos apie gilėjančią krizę ir jaunų žmonių emigraciją, iš kur tiek drąsos?
Tikiu, kad sekasi tada, kai darai tai, ką labiausiai mėgsti.
Prodiuseris Saulius Bartkus jau seniai turėjo idėją pradėti kurti istorinius, dokumentinius filmus, pasikalbėjome, sutapo požiūriai ir ryžomės. Tiesa sakant, nėra lengva.
Rodos, Lietuvoje – serialų kūrimo karštinė, kodėl būtent istorija, dokumentika?
Todėl, kad jei ne mes, tai niekas (juokiasi, aut.past.). Lietuviškų istorinių filmų sąrašas labai kuklus. Problema tampa ir tai, kad žmonės knygų nebeskaito, nebeskiria valstybės dienos nuo valstybės atkūrimo dienos. Nežinodami ir nesuvokdami savo valstybės istorijos niekada negalėsime ja didžiuotis, todėl E2K misija – rekonstruoti didingiausius Lietuvos istorijos faktus filmuose ir parodyti juos žmonėms.
E2K. Įdomus pavadinimas, ką jis reiškia?
Paprasta. Edukacija, kultūra, kinas. Siekiame sukurti 15 dalių serialą, kuris nuosekliai atspindėtų svarbiausius mūsų valstybės, tautos istorijos momentus.
Manote, kad tokį serialą žiūrės?
Mūsų kuriami filmai šiek tiek skiriasi nuo lietuvio akiai įprastos „dokumentikos“. Be autentiškos archyvinės medžiagos, nuotraukų, mokslininkų komentarų, pokalbių su įvykių liudininkais yra to laikmečio įvykių rekonstrukcijos, kurios žiūrovą įtraukia ir įtikina, lengviau žiūrėti ir atsiminti. Svarbios ir šių dienų technologijų teikiamos galimybės. Ko negali nufilmuoti, gali atkurti kompiuterinės grafikos pagalba.
Tokio tipo arba panašius filmus transliuoja Discovery, Viasat History. Mano žiniomis, yra nemažai žmonių, žiūrinčių šiuos kanalus.
Naujausias Jūsų filmas „Pavergtųjų sukilimas“ pasakoja apie 1941-ųjų metų birželio įvykius Lietuvoje. Kaip kilo idėja?
Lietuvos Respublikos Seimas dar praėjusių metų rugsėjį šiuos metus paskelbė Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminties metais. Šiemet minime 1941-ųjų metų birželio įvykių septyniasdešimtmetį. Idėją kurti filmą praėjusiais metais mums pasiūlė žurnalistas Vidmantas Valiušaitis, kuris taip pat daug gelbėjo kalbinant mokslininkus ir pašnekovus čia, Lietuvoje, ir už Atlanto.
„Pavergtųjų sukilimas“ filmuotas ir JAV?
Taip. Praėjusių metų gruodį svečiavomės Niujorke ir Čikagoje. Ten susitikome su 1941-ųjų metų įvykių dalyviais, mano nuomone, pačiais tikriausiais Lietuvos patriotais. Didžiausią įspūdį paliko Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio anūkės Rūtos Brazaitytės interviu. Rūta apie Lietuvą sužinojo tik tada, kai jos seneliui po mirties buvo įteiktas Vyčio kryžiaus ordino Didysis kryžius.
Beje, be užsienio (JAV ir Kanados) lietuvių paramos būtume sunkiai galėję realizuoti šią idėją.
Užsiminėte apie finansavimą. Tokio filmo sukūrimas reikalauja daug lėšų, ar valstybė finansuoja tokių filmų kūrimą?
Sakyti, kad nefinansuoja, negaliu. Paramą mums skyrė Kultūros rėmimo fondas, bet su idėja atėjome mes, pateikėme paraišką ir laimėjome. Tokiais atvejais norėtųsi konkretaus valstybės užsakymo, kvietimo kurti. Valstybės parama bendrame filmo biudžete geriausiu atveju tesudaro trečdalį.
Filmo premjera kitą savaitę įvyks „Pasakoje“, ar rodysite šį filmą per televiziją?
Per televiziją rodyti neskubėsime. Ką tik gimusio kūdikio tėvai juk neskuba rodyti visiems (šypsosi).
Birželio 22 d. filmą pristatysime Vilniuje, birželio 23 d. Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje.
Jaučiame didelį susidomėjimą, todėl papildomus rodymus „Pasakoje“ organizuosime birželio 28, 29 liepos 5, 6 dienomis. Filmą planuojame pristatyti Klaipėdoje ir Šiauliuose, nuo rugsėjo mokiniams jį rodysime Tuskulėnų memorialiniame komplekse, o spalį pristatysime Centrinės ir Rytų Europos dokumentinių filmų festivalyje Čekijoje.
Jau organizuojamos filmo peržiūros Niujorke, Čikagoje, Vašingtone, kalbamės su Kanados lietuvių bendruomenėmis, norą išreiškė ir Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai.
