Antanas Zabulis, 43 metų verslininkas, penkerius metus vadovaujantis Skandinavijos telekomunikacijų bendrovių "TeliaSonera" grupei priklausančiai Lietuvos mobiliojo ryšio operatorei "Omnitel", teigia, kad rinka - protingesnė nei mobiliojo ryšio operatoriai.
Jis Eltai atskleidžia mobiliojo ryšio ateities prognozes, mobiliųjų paslaugų kainų keitimo, numerių perkėlimo galimybes, planus mažinti tarptinklinio ryšio kainas. Ir prisipažįsta neturįs variantų, kaip spręsti didėjančių mobiliojo ryšio telefonų kainų ir nemažėjančio vartotojų poreikio gauti juos už 1 litą problemą.
Viena svarbių mobiliojo ryšio operatorių rinkodaros priemonių - mobiliųjų telefonų subsidijavimas. Operatoriams tenka vis daugiau mokėti už mobiliuosius telefonus, bet ir toliau juos dalyti abonentams už vieną litą. Ar "Omnitel" turi planų, kaip spręsti šią problemą?
Būdų ją spręsti mes nematome jokių - mobilusis telefonas yra, ko gero, didžiausias stimulas pasirenkant vieną ar kitą operatorių. Be abejonės, operatoriai dirba tam, kad šiek tiek mažintų kainas, kurias moka gamintojui - deramės su gamintojais, kad būtų galima gauti juos truputėlį pigiau.
Vidutinė vieno abonento mobiliojo ryšio sąskaita kelis ketvirčius iš eilės po truputį mažėja. Ši tendencija būdinga visiems Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriams. Kada jos dydis turėtų - jei turėtų - stabilizuotis? Ką prognozuotumėte?
Rinka yra protingesnė nei vienas arba kitas operatorius. Viską lems vartotojų pasirinkimas. JAV ir Europoje yra nemažai paketinės kainodaros pavyzdžių.
Lietuvoje mobiliojo ryšio kainos stabiliai mažėja po 20-25 proc. kasmet ir operatoriams tenka ieškoti kitų efektyvumo rodiklių.
Jeigu Lietuvoje, kur yra tokia didelė konkurencija, vienas ar kitas operatorius pasiūlytų neribotą skambučių laiką už fiksuotą kainą - manau, tai būtų įmanoma.
Mes, žinoma, turime skaičiavimus tiek vienu, tiek kitu atveju, tačiau reikia nepamiršti, kad šiandien kainodara, kurią taiko operatoriai, yra labai įvairi, siūloma kalbėti pigiau skirtingomis kryptimis - su šeima, su kolegomis ir kitomis kryptimis. Mes stengiamės nepadaryti to banaliai, primityviai - stengiamės pasiūlyti konkrečiam abonentui palankiausią kainodarą ir aš manyčiau, kad tai yra labai patrauklu.
Trečiosios kartos mobilusis ryšys yra mobiliojo ryšio operatorių galimybė gerokai išplėsti mobiliojo ryšio galimybes. Kada jis bus Lietuvoje ir kiek reikėtų į tai investuoti?
Lietuvos operatoriams jau yra suderintos sąlygos, pagal kurias bus išdalytos licencijos. Tikimės, kad tos galutinės sąlygos bus paskelbtos greitu laiku, o tada liks tiktai procedūra. Trečiosios kartos ryšio licencijos turėtų būti išdalytos šių metų pabaigoje.
Mes kaip ir esame tam pasiruošę - gavus licenciją nebūtų didelių techninių ar kitokių kliūčių paleisti trečiosios kartos ryšį. Tai, ar trečiosios kartos mobilusis ryšys veiks visoje Lietuvos teritorijoje, priklausys nuo to, kiek vienos ar kitos paslaugos bus patrauklios vartotojui. Kad veiktų visoje šalyje, pagal šios dienos reguliuotojo reikalavimus, sakyčiau, tai kainuotų ne mažiau kaip 300 mln. litų.
Ar investicijos į antrosios kartos ryšio tinklą "Omnitel" jau atsipirko?
Be abejo, ne. Kadangi investicijos kasdien didėja, šiandien mūsų investicijos į tinklą sudaro apie 1,6-1,7 mlrd. litų.
Kur pirmiausia bus teikiamas trečiosios kartos mobilusis ryšys?
Tai priklauso nuo klientų, kurie norės tuo naudotis. Ir turėdami antrosios kartos tinklą mes jį plėtojome ne pagal iš anksto sudarytą grafiką, o pagal tai, kur yra vartotojas ir kuriose vietose tam vartotojui šio ryšio labiausiai reikia.
Tikriausiai jis bus tose vietose, kuriose yra verslas arba vartotojų, kuriems aktualiausia naudotis trečiosios kartos ryšiu.
Pakalbėkime apie papildomas mobiliojo ryšio paslaugas - mobiliąją televiziją, iliustruotas žinutes, mobilųjį internetą ir kitas. Kiek šios paslaugos - pelno nešėjos, o kiek - operatoriaus įvaizdžio dalis?
Manyčiau, kad mūsų tinkle papildomos paslaugos, įskaitant trumpąsias žinutes, sudaro tikrai nemažą bendrų pajamų dalį - iki 20 procentų. Tai yra tikrai daug, nes Europos Sąjungos (ES) vidurkis yra truputėlį žemesnis.
Mūsų tinkle vartotojai, priimantys trumpąsias žinutes, sudaro apie 80 procentų. Tų, kurie siunčia trumpąsias žinutes, yra 65-70 procentų. Tai labai aukštas vidurkis. Kalbant apie iliustruotas žinutes - jų vartojimas per pastaruosius metus išaugo kelis kartus. Mobiliojo interneto vartotojų turime apie 200 tūkstančių, arba apie 18 proc. savo klientų.
Populiariausios papildomos paslaugos - mobilioji bankininkystė, ta pati mobilioji televizija: per Europos krepšinio čempionatą ne vienas tūkstantis stebėjo realiu laiku rodomą varžybų statistiką arba net atskirus rungtynių epizodus. Matome, kad papildomos paslaugos tikrai yra reikalingos, ir vartotojų, kurie jomis naudojasi, daugėja.
Kiek papildomos paslaugos sudaro pajamų struktūroje - šis skaičius tikrai nėra didelis. Šioje vietoje erdvė veikti yra labai didelė.
Manau, kad tikrai ateis tas laikas, kai papildomos paslaugos sudarys apie pusę pajamų.
Kalbant apie videotelefoniją, muziką, tinklinius žaidimus - prognozuojama, kad šių paslaugų dalis pajamose kasmet turėtų didėti 5-10 procentų. Apie 2020 metus tie skaičiai tikrai pasieks apie 50 procentų.
Tačiau kol kas jos yra gana brangios - krepšinio varžybas pažiūrėti per telefoną kainuoja maždaug 20 litų.
Kol kas tokia paslauga tik pradėta teikti, todėl jos kaina truputį didesnė. Paprastai po kurio laiko atsiranda tam tikri masto ekonomijos reiškiniai ir natūralu, kad tos kainos krinta.
Jūsų konkurentė "Bitė Lietuva" rugsėjo pabaigoje pasiūlė išeinantiems klientams visas galimybes patogiai persikelti numerį: tokie klientai naudosis ne tik skambučiais, kaip yra persikėlus numerį iš bet kurio operatoriaus tinklo, bet ir gaus trumpąsias žinutes. Ar "Omnitel" nesirengia pasiūlyti to paties?
Pakartosiu, kad mes savo klientams naudotis visišku numerio perkėlimu siūlėme prieš pusantrų metų. Ir tuo metu, deja, nei iš "Bitės", nei iš "Tele2" nesulaukėme pritarimo šitam klientų poreikius tenkinančiam žingsniui. Mes tą paslaugą teikėme gerus porą mėnesių ir po to prisiderinome prie visų operatorių.
Prieš pusantrų metų šis pasiūlymas buvo logiškas ir laiku. Na, o šiandien, po teismo dėl apskųsto konkurso, liko tik ištestuoti migruojančių numerių centrinės duomenų bazės sistemą ir de facto numerio perkeliamumas gali veikti, tačiau dabar "Bitė" pateikė tokį pasiūlymą. Kas tai? Elementarūs viešieji ryšiai.
Be to, tam, kad dabar visi operatoriai įgyvendintų "Bitės" pasiūlymą, yra tam tikrų kliūčių.
Tarpoperatorinių atsiskaitymų už numerio perkėlimą sistema yra neadekvati. Dabar mes turime susitarimą dėl numerio perkėlimo su "Bite", kuris abiem pusėms yra nemokamas, ir susitarimą su "Tele2", kuris yra mokamas. Tikriausiai apmokestinimas skirtingas ir tarp "Tele2" ir "Bitės".
Be to, visų trijų operatorių sąlygos nėra vienodos. Jei "Omnitel" yra daug padaryta, kad galėtume įgyvendinti numerio perkeliamumą, "Bitėje" - taip pat, "Tele2", manau, tai yra daug didesnis iššūkis. "Tele2" sistemos nėra koncentruotos Lietuvoje, kaip yra pas mus ir "Bitėje". "Tele2" įvairios sistemos, įvairios platformos yra išmėtytos po įvairias pasaulio šalis, todėl tai reikalauja papildomų techninių sprendimų, ir tol, kol nėra aiškiai pasakyta, kada numerio perkėlimas turi būti užtikrintas - be abejonės, nė vienas operatorius nesistengia daryti kažką iš anksto.
Todėl kalbant apie visišką numerio perkeliamumą, manau, būtų teisinga, kad visi trys operatoriai pradėtų teikti šią paslaugą vienu metu, vienodomis sąlygomis.
Europos Komisija yra pradėjusi tarptinklinio mobiliojo ryšio kainų pagrįstumo tyrimą. Daugeliui vartotojų neaišku, kokios yra konkrečios tarptinklinio ryšio kainos, tik aišku, kad jos yra labai didelės. "Bitė" šioje srityje bendradarbiauja su vienu iš Europos operatorių "Vodafone". Ką daro "Omnitel"?
Šios kainos iš tiesų varijuoja labai stipriai. Daugelis turbūt žino, kad labai didelės tarptinklinio sujungimo kainos yra tokiose šalyse kaip Belgija, Andora. Andoroje veikia tik vienas vienintelis operatorius, tad jis gali ir diktuoti tas sąlygas. Dar vienas aspektas, lemiantis tarptinklinio ryšio kainas, yra operatoriaus dydis.
"Omnitel", kaip "TeliaSonera" dalis, kartu su šia kompanija žada prisijungti prie vadinamo "Free move" aljanso, kurį sudaro Europos operatoriai "Orange", "Telefonica" ir "T-Mobile", kurie iš tiesų yra labai stiprūs Europoje. Derybos dėl aljanso vyksta labai intensyviai ir manau, kad turėtume prisijungti šių metų pabaigoje arba ateinančių pradžioje. Prisijungus prie jų, manau, pavyktų nustatyti labai patrauklias tarptinklinio sujungimo kainas mūsų vartotojams.
"Omnitel" tinkle, kaip ir kitų operatorių tinkluose, didelę dalį sudaro išankstinio apmokėjimo paslaugos "Ežys" abonentai. Kiek tai yra pelninga bendrovei ir ar tai nėra žalinga "Omnitel" įvaizdžiui?
Visų pirma "Ežys" yra puikus produktas. "Ežio" abonentai šnekasi "Omnitel" tinkle. "Ežiu" naudojasi kainodarai ypač jautrūs vartotojai. "Ežys" yra su savo šarmine reklama, su savo "šarminiais" pasiūlymais yra kaip tik tai, ko reikia tam tikrai daliai Lietuvos vartotojų.
Mažų kainų prekiniai ženklai egzistuoja visame pasaulyje. Taigi "Ežį" mes pasiūlėme tikrai pačiu laiku ir labai sėkmingai. Beje, visi šie mažų kainų prekės ženklai visiškai nėra nuostolingi.
Be abejo, "Ežio" vartotojas anksčiau ar vėliau pradės galvoti apie tam tikras papildomas paslaugas ir tas papildomų paslaugų spektras pamažu bus perkeltas į "Ežio" prekinį ženklą.
Šiandien vartotojui svarbu gauti pigiausią žinutę ar pigiausią minutę. Bet kuo operatoriai skiriasi vieni nuo kitų? Tuo, kad pasiūlo skirtingas paslaugas - toks, pavyzdžiui, mūsų atveju yra pyptonas: tai ta paslauga, kurios šiandien nesiūlo nė vienas rinkoje. Arba galimybės stebėti Europos krepšinio čempionatą. Mes vieninteliai siūlome galimybę susimokėti už mobilųjį ryšį spaudos kioskuose, kai nereikia eiti į paštą ar į banką.
Vasarą "Omnitel" palikus 10 metų joje dirbusiam viceprezidentui komercijai Dainiui Pupkevičiui, priėmėte du naujus darbuotojus - buvusį "BBH Baltics" viceprezidentą pardavimams Baltijos šalims Remigijų Štarą ir "Utenos trikotažo" finansų direktorių Nerijų Datkūną. Ar sunku buvo juos rasti? Ar neateis laikas, kai teks samdytis žmones iš užsienio šalių?
Mes ne kartą esame ieškoję žmonių ir iš tų pačių užsienio šalių, nes mes, jei sugebame kartais būti tarp pavyzdžių kitiems Europos operatoriams, jei išliekame tokioje konkurencingoje rinkoje, aišku, turime gerą specialistų komandą. Jei tokio specialisto Lietuvoje nėra, tikrai nematau problemos - nusipirksime iš užsienio.
ELTA
