Pasaulio futbolo čempionate retai kada tenka nusivilti, sako prodiuseris, LRT laidų vedėjas Arūnas Valinskas, paprastai nepraleidžiantis nė vienerių rungtynių. Jo manymu, futbolas yra kaip gera muzika: nesvarbu, kad turi savo mėgstamą klasikos atlikėją – gera muzika visą laiką skamba gerai.
A. Valinskas taip pat norėtų, kad artėjantis pasaulio čempionatas Brazilijoje būtų kuo mažiau prognozuojamas: „Tikiuosi, kad tuos pripažintus favoritus kuo dažniau nugalės, nes, kai rezultatas nenuspėjamas, tikrai labai įdomu žiūrėti.“
– Ar žiūrėsite pasaulio futbolo čempionatą?
– Atvirai kalbant, kaip jo galima nežiūrėti? Futbolas – viena iš sporto šakų, kurias tikrai mėgstu ir myliu. Pirmoje vietoje man yra futbolas, tada ledo ritulys ir, kaip keista bebūtų, tik trečioje vietoje krepšinis.
– Už ką sirgsite?
– Gaila, kad mūsų rinktinė nepatenka nei į Europos, nei į pasaulio čempionatus. Tačiau, tikiuosi, kol būsiu gyvas, dar tokios šventės sulaukti. Tada sirgsiu už Lietuvą, o dabar mėgstu pasižiūrėti pirmąsias, antrąsias rungtynes grupėse ir tada pasirinkti pagal komandų demonstruojamą žaidimą. Dabar mano favoritai turbūt bus Brazilija arba Argentina iš Pietų Amerikos ir Olandija arba Ispanija iš Europos.
Žinoma, jei finale žais europiečiai su kito kontinento komanda, tai sirgsiu už europiečius. O jeigu žaistų ispanai su olandais, tada tikrai už olandus.
– Vadinasi, turite „europinio patriotizmo“, palaikote savo žemyną?
– Taip, tiesa. Kartais būna, kad, atsižvelgęs į žaidimą, pasirenki kitaip. Kai finale žaidė vokiečiai ir argentiniečiai, (man, žinoma, patinka vokiečių drausmė ir racionalumas), tą kartą sirgau už Argentiną. Vien todėl, kad jų žaidimo stilius man yra malonesnis akiai ir širdžiai. Taigi būna ir išimčių.
Bet jeigu susitinka dvi techniškos komandos, pvz., Portugalija, Ispanija arba Olandija žaidžia su Pietų Amerikos ekipa, širdis visada būna europiečių pusėje.
–Kokios Jūsų prognozės?
– Yra pageidavimų, kuriuos, kaip prognozes, išsako visi, kurie serga už savo komandas. Aš norėčiau labai paradoksalaus dalyko – kad šis čempionatas būtų kuo mažiau prognozuojamas ir kad būtų kuo daugiau įdomesnių rungtynių.
Tikiuosi, kad tuos pripažintus favoritus kuo dažniau nugalės, nes, kai rezultatas nenuspėjamas, tikrai labai įdomu žiūrėti. Kai 2004 metais Europos futbolo čempionatą laimėjo graikai, buvo kažkas ypatingo ir labai įdomaus.
– Žiūrite visas rungtynes?
– Taip, nes retai kada tenka nusivilti. Pasaulio čempionate žaidžia aukšto lygio komandos ir retai pasitaiko neįdomių rungtynių, kai jau viskas aišku arba kai komandos stengiasi sužaisti lygiosiomis ir neatakuoja.
Čia lygiai kaip su muzika, nes futbolas visgi yra muzika žaliojoje aikštėje. Nesvarbu, kad turi savo mėgstamą klasikos atlikėją – gera muzika visą laiką skamba gerai.
– Gal turite kokių nors futbolo rungtynių žiūrėjimo tradicijų?
– Pastaruoju metu stengiuosi atsisėsti ramiai ir vienas šūkauti, kad niekam netrukdyčiau. Kai kada tą tenka daryti su kompanija, bet labai dažnai, kai kompanija didelė, rungtynių kulminacijoje tas masinis žiūrėjimas tampa trukdžiu. Gerą renginį mėgstu žiūrėti pakankamai įdėmiai ir susikaupęs.
– Ar pats žaidžiate futbolą?
– Savo laiku žaidžiau rimtai, tačiau dabar nebe. Tam tikros fizinės kondicijos norint gerai žaisti yra būtinos ir, kai to ilgai nedarai, paskui gali tik paspardyti. Pasakyti, kad dabar žaidžiu, – negaliu, kad paspardau – taip.
