Rugpjūčio 23 d. Lietuva mini svarbią datą – 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lyga suorganizavo pirmą viešą mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Ta proga rezistentai ir pirmieji atkurtos valstybės vadovai susirinko paminėti vieno svarbiausių įvykių – mitingo, pasmerkusio nusikalstamą Ribbentropo–Molotovo paktą, 25–ąsias metines.
Iškilmingame minėjime dalyvavo rezistentai Vytautas Landsbergis, Algirdas Patackas, Nijolė Sadūnaitė, Antanas Terleckas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, kunigas Robertas Grigas, kunigas Julius Sasnauskas, Jonas Volungevičius, Andrius Tučkus bei kiti aktyvūs visuomenės veikėjai.
(Papildyta 21.00) Pirmieji kalbėję A. Tučkus ir N. Sadūnaitė neaplenkė ir šių dienų aktualijų – Eglės Kusaitės bylos bei Garliavos įvykių. Apie tai užsiminė ir kiti kalbas sakę svečiai.
Kalbą sakęs V. Landsbergis atkreipė dėmesį į iki šiol šalia esančius priešus bei reikalingą drąsą sakyti „ne“, nebijoti kovoti prieš neteisybę. Anot jo, aplink vis dar apstu nematomų priešų.
„Ne taip svarbu pamatyti, kad priešas yra, svarbiausia, kad mes nematome, kada jis ateina. Nežinome, kada kas praskrido ir gal numetė čia kokią „mešką", – sakė pirmasis atkurtos valstybės vadovas. Jis taip pat priminė, kad pirmieji laisvės šūksniai pasigirdo ne prie A. Mickevičiaus paminklo, o dar tada, kai susidegino Romas Kalanta.
Jis pabrėžė, kad valdžia Lietuvoje turi priklausyti lietuviams, o ne statytiniams iš Maskvos ir, prisiminęs artėjančius seimo rinkimus, paragino verčiau balsuoti už klystančius nei už parsidavėlius.
Petras Gražulis pasisakydamas apgailestavo, kad Lietuva nors iškovojo laisvę, meilės ir teisingumo neišsaugojo. Jis taip pat priminė Garliavos įvykius ir vieną didžiausių Lietuvos skaudulių – emigraciją.
„Aš parinkau A. Mickevičiaus paminklą, kadangi Vilniuj nebuvo kur rinktis, nebuvo jokio patriotinio paminklo. Galvojom gal prie Žemaitės [paminklo], bet ten labai uždara erdvė, šalia KGB pastatas. Galvojom, kad kai puls, tai labai lengvai visus susems. O A. Mickevičiaus paminklas – A. Mickevičiaus figūra kaip laisvės šauklio, laisvės pranašo, kuris pats nukentėjo per pasipriešinimą carinei Rusijai. Ta vieta buvo labai brangi“, – sakė kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas.
Tuometinis Lietuvos laisvės lygos lyderis, disidentas Antanas Terleckas sako, jog stebino mitingo dalyvių drąsa, o kad susirinks apie 3000 žmonių, nebuvo tikėtasi.
„Aš, pavyzdžiui bijojau kalėjimo, ir čia sėdi mano draugai, kurie, aišku, bijojo, bet jie jautė pareigą. Jeigu mūsų tauta yra okupuota, tai mes privalom kovoti. Pulkininkas Česnavičius aiškino: galime džiaugtis, iš tų nacionalistų, kurie kartą jau atliko bausmę, antrą ar trečią kartą pakelt savo purviną ranką prieš tarybų valdžią išdrįsta tik 1 ar 1,5 procento. Mes įrodėm, kad tokių buvo gerokai daugiau“, – teigia A. Terleckas, rašo LRT.
Minėjimas pasibaigė Lietuvos himnu.
Prieš iškilmes prie A. Mickevičiaus paminklo buvo aukojamos mišios Šv. Mikalojaus bažnyčioje, keli šimtai žmonių dalyvavo iškilmingoje eisenoje.
Prieš 25-erius metus Lietuvą sudrebinęs mitingas Vilniuje, prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo buvo organizuotas Lietuvos laisvės lygos, kuri buvo įkurta 1978 metais. Mitinge pirmą kartą viešai buvo sakoma tiesa apie Stalino–Hitlerio (Molotovo–Ribentropo) paktą, jo slaptuosius protokolus, kuriais 1939 metais dviejų agresyvių valstybių diktatoriai – Hitleris ir Stalinas – pasidalijo Rytų ir Vidurio Europos šalis į įtakos sferas.
Mitingo dalyviai pasmerkė šį gėdingą sandėrį ir jo padarinius Lietuvos valstybingumui, reikalavo pakto pasekmių likvidavimo. Mitingą organizavo ilgus metus persekioti neginkluoto pasipriešinimo dalyviai: Antanas Terleckas, Nijolė Sadūnaitė, Robertas Grigas, Vytautas Bogušis, Julius Sasnauskas, Petras Cidzikas, Medardas Čeponis ir kiti.
Į mitingą susirinko daug žmonių, ypač daug buvo jaunimo. Beveik 3000 susirinkusiųjų skandavo „Laisvės, laisvės!“, giedojo „Lietuva brangi“,nepriklausomos Lietuvos himną. Tai buvo drąsus ir reikšmingas iššūkis, pažadinęs lietuvių sąmonę, kviečiantis atsikratyti baimės, sakyti tiesą. Mitingas turėjo platų atgarsį tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Mitingas nebuvo išvaikytas, tačiau tuometinė valdžia pasmerkė akcijos dalyvius, okupacinės represinės struktūros už šią viešą istorijos pamoką lietuvių tautai mitingo organizatorius persekiojo, tardė ir įspėjo kelias dešimtis žmonių. Praėjus dvejiems metams 2 milijonai lietuvių, latvių, estų išėjo į Baltijos kelią, pademonstruodami tvirtą ryžtą būti laisvi.
