Antradienį Konstitucinis Teismas surengė viešą teisminį posėdį, kuriame buvo nagrinėjamos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatos, įtvirtinančios šeimos, darnios šeimos, išplėstinės šeimos ir nepilnos šeimos sąvokas, konstitucingumas.
Pareiškėjui (Seimo narių grupei) teisme atstovavo Seimo nariai Julius Sabatauskas ir Algirdas Sysas. Suinteresuotam asmeniui atstovauti buvo paskirti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras ir Seimo narė Rima Baškienė.
Įžvelgė diskriminaciją
J. Sabatauskas sakė, kad pagal šeimos politikos koncepciją „Vaikai toje šeimoje, kurioje nėra vieno iš tėvų arba nesusituokę gyvena kartu, bus diskriminuojami.“
„Santuoka sudaroma vyro ir moters sutarimu. Sakyti, kad Konstitucija leidžia šeimą sudaryti be santuokos, neteisinga. Bet Konstitucijoje įtvirtintos ir neformalios šeimos, kurių esmė yra santykiai, tėvų tarpusavyje, vaikų su tėvais ir t.t.“, – teigė J. Sabatauskas.
Valstybinės šeimos politikos koncepcijoje teigiama, kad „Šeima – esminis visuomenės gėris, kylantis iš žmogaus prigimties ir grindžiamas savanorišku vyro ir moters santuokiniu pasižadėjimu skirti savo gyvenimą šeiminiams santykiams kurti, užtikrinantis šeimos narių – vyro ir moters, vaikų bei visų kartų gerovę ir sveikos visuomenės raidą, tautos bei valstybės gyvybingumą ir kūrybingumą. Todėl valstybės ir nevyriausybinės institucijos privalo užtikrinti šeimos integralumui palankią aplinką, plėtodamos ir tobulindamos jos teisinę ir socialinę bazę.“
Seimo narių grupė suabejojo Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu patvirtintomis Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatomis, kuriose įtvirtintos šios sąvokos. Jos, neva, prieštarauja Konstitucijos 6 straipsnio straipsnio 1 daliai (Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas), 7 straipsnio 1 daliai (negalioja joks įstatymas arba kitas aktas, priešingas Konstitucijai), 38 straipsnio 1 daliai (šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas) ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pareiškėjo nuomone, Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje Seimas, formuluodamas šeimos, darnios šeimos, išplėstinės šeimos, nepilnos šeimos sąvokas ir pateikęs jų apibrėžimus, nesilaikė iš Konstitucijos kylančio reikalavimo šeimos teisinius santykius reguliuoti įstatymu, o ne žemesnio lygmens teisės aktu – Seimo nutarimu.
Šeima – ne pagal statusą, o pagal santykius
Parlamentaro A. Syso manymu, pagal šeimos politikos koncepciją akivaizdžiai diskriminuojamos šeimos, kurios gyvena be santuokos, jo įsitikinimu, pagrindinis dalykas – kokie yra santykiai, o ne kaip jie įtvirtinti, kad būtų galima gauti valstybės paramą.
Pareiškėjų manymu, ši sąvoka išskirtinai pateisiną šeimą tik kaip santuokiniu ryšiu pagrįstus santykius ir diskriminuoja oficialiai neįteisintas šeimas.
„Jei bus remiamasi šia koncepcija, bus rengiami įstatymai ir pakeitimai pagal šią koncepciją, atsiras dar daugiau prieštaravimų, kurie paskui susirems su Konstitucijos 29 str., – sakė J. Sabatauskas. – Koncepcija suplanuoja kitokį požiūrį į vaikų teises. Pažiūrėjus į įstatymus, kurie apibūdina šeimos sąvoką, kalbama apie įvairius paramos atvejus. Jei būtų įgyvendintos koncepcijos nuostatos įstatymuose, būtų diferencijuojama, kokioje šeimoje augo tie vaikai.“
„Tie patys žmonės, kurie rėmė koncepciją, balsavo Seime už rėmimo šeimoms sumažinimą. Viskas atsiliepia šeimai. Anot jų, valstybė gali diskretiškai remti vienus, o kitų neremti: darnias šeimas rems, o nedarnių nerems. Turintys kitokios santvarkos šeimas paramos negauna, o teisingai suprantantys, kas yra šeima, paramą gauna“, – koncepciją kritikavo parlamentaras J. Sysas.
„Neįmanoma mamos ir vaiko nelaikyti šeima. Tėvas ir vaikas, mama ir vaikas yra šeima. Pagal koncepciją, nepilna šeima – ta, kuri yra santuokai pasibaigusi. O jei išvis nebuvo santuokos? Vadinasi, mama su vaiku nebus šeima?“, – stebėjosi J. Sabatauskas.
Santuokinė šeima apibrėžta Konstitucijoje
Teisėjas atkreipė dėmesį, kad anksčiau Lietuvoje buvo daug skyrybų, išsiskirdavo kone 50proc. porų. Jis pacitavo Vokietijos įstatymą: „Jeigu vaikas gyvena kartu su abiem tėvais, jie sudaro šeimą, bet jei negyvena su abiem, bet abu tėvai prisiima atsakomybę už vaiką, vadinasi, vaikas yra lygus.“
J. Sabatauskas į tai atsakė: „Tiesa, jei tėvai gyvena ne kartu, vaiką augina tik vienas iš tėvų, kitas turi prisiimti atsakomybę už vaiką, jo ateitį, auginimą. Abu atsakingi, kur jie bebūtų. Bet esmė tame, kad tėvai labai dažnai pamiršta savo atsakomybę.“
Priešingai nuomonei atstovaujantis S. Šedbaras klausė, ar tai tik formos klausimas, ar ir turinio? „Keista, kad kalbėdami apie šeimą, mes vėl skaičiuojame pinigus, kiek gaus šeima, kiek paramos. Ar Konstitucijos 38-ame straipsnyje kalba apie pinigus?
Įžvelgčiau tam tikrus du modelius, t.y. vienas – pamatinių vertybių (vyro ir moters santuokos sukurta šeima, kurioje gimsta ir auga vaikai su savo savimone, su tėvų, tėvynės meile). Toks Kosntitucijos tėvų siekis.
Yra ir kitas modelis – vaikas, gyvenantis vaikų namuose, nėra šeima. Pradedame nuo vaiko. Jau tada gali būti kitokie deriniai – šeima arba ne visada šeima“, – savo požiūrį aiškino S. Šedbaras.
„Jei turime šitą modelį (kryptingumą), ar galime tas pačias gyvenimo sąlygas taikyti vaikui iš vaikų namų ir gyvenančiam lygiavertėje šeimoje? Šilumos negauna, nepaneigsi. Bet mes nepakeisim vaiko išgyvenimų. Nesuformavus skirtingų modelių, mes galime ypatingai pažeisti vaiko teises. Konstitucijos tėvai neabejojo, kad vaikas turi augti šeimoje ir tą reikia skatinti, bet jei atsitiko kitaip, reikia jam padėti, bet jokia pagalba jam neatstos tėvų dėmesio, – oficialią santuokinę šeimą gynė S. Šedbaras. – Nuostatos, kurios yra Konstitucijoje, išreiškia akivaizdų valstybės ir tautos įsipareigojimą atitinkamai žiūrėti į ateitį, mūsų išlikimo galimybes ir t.t. Mes turime atitinkamą modelį. Jeigu nusžiūrėsime nuo kitų modelių šeimos apibrėžimus, mes pažeisime Konstituciją.“
Kokioje šeimoje vaikas jaučiasi saugiau?
Seimo narė R. Baškienė teigė, kad prieštaringų vertinimų sulaukęs teisės aktas buvo sudaromas remiantis daugeliu pozicijų, gyventojų apklausų ir t.t. „Atsakinga motinystė ir atsakinga tėvystė turi būti šeimos pagrindas“, – teigė ji.
„Politika, nukreipta į vaiko gyvenimo saugumą, yra reikalinga. Koncepcijoje yra sąvokos, kurios skatina formuoti visavertę šeimą, nes šeimos ir santuokos ryšys yra neatsiejamas.
Koncepcija nepaneigia jau esančių įstatymų. Koncepcija to nesiekia. Mes neneigiame kitų gyvenimo formų, mes tik iškeliame į viršenybę visavertį šeimos modelį. Tai nesiejama su pinigine parama. Mes nemanome, kad koncepcija atims paramą iš ko nors, o leis geriau suprasti, kaip paremti tuos, kuriems ta parama yra reikalinga labiau“, – aiškino R. Baškienė.
Į tokius teiginius A. Sysasatsakė: „Kur vaikas saugiau jaučiasi – ar šeimoje, kur santuoka ir vyras smurtauja, ar šeimoje, kur auga su viena mama?“
„Vaikas nei vienoje, nei kitoje formoje nesijaučia iki galo saugus. Jeigu iš tiesų tai yra Socialinės rizikos šeima, valstybė turi pasistengti užtikrinti saugumą jose. Todėl ir yra kitokia sąvoka tokioms santuokinėms šeimoms apibrėžti“, – svarstė S. Šedbaras.
„Jeigu mes kalbame konkrečiai, kaip koncepcija paveikia tam tikrus sprendimus, tai noriu pabrėžti: jeigu pasižiūrėsite į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiamus projektus šeimai remti, tai galima vienašališkai pasakyti, kad didžiąją dalį projektų laimi bažnytinės organizacijos. Parapiniai namai, „Caritas“ ir visos kitos... Tai, ko siekia mūsų oponentai – kad išsilaikytų bažnytinės organizacijos. Tai diegiama realiame gyvenime kiekvienais metais, per projektus ir projektų lėšų skyrimą“, – Konstitucinio Teismo posėdyje sakė parlamentaras A. Sysas.
***
Sprendimą, ar Valstybinės šeimos politikos koncepcijoje apibrėžtos šeimos, darnios šeimos, išplėstinės šeimos ir nepilnos šeimos sąvokos atitinka Konstituciją, Teismas žada paskelbti už dviejų savaičių.
