„Lietuvoje yra ir kitos valstybės valdymo grandys, kurios dirba, bet kažkodėl jos gauna tik kritikos, o viską yra padariusi viena institucija – prezidentūra, – dalindamasis mintimis apie penktąjį, paskutinį šią kadenciją prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą portalui balsas.lt sakė Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas. – Manau, kad ir gerais darbais, ir nesėkmėmis reikėtų dalintis. Neišgirdau nė vieno kritikos žodžio apie tai, ko nepadarė prezidentūra".
„Užsienio politika – tai ne tik dabartinė geopolitinė situacija, susiklosčiusi dėl Rusijos veiksmų Kryme. Žinoma, tai visam pasauliui labai svarbus klausimas, bet užsienio politika – ne tik įvykiai Ukrainoje. Tai ir bendravimas su kaimyninėmis šalimis. Tačiau apie užsienio politiką kitais aspektais, už kurią ir atsakinga prezidentūra, buvo vengta kalbėti“, – į klausimą, ko pasigedo pranešime, atsakė A. Sysas.
Prezidentė pasisveikino su Seimo nariais: pakvipo rinkimais
Seimo vicepirmininko teigimu, „pranešime prezidentūros tinklalapyje, kur apžvelgiami 5 metų darbai, labai kvepia artėjančiais prezidento rinkimais – ten labai akivaizdžiai parodyta, kad viskas yra padaryta prezidentės dėka“.
„Aš pirmą kartą išgirdau, kad prezidentė prieš skaitydama pranešimą pasisveikino su Seimo nariais – anksčiau ji to niekada nedarydavo. Ir jos dalyvavimas įvairiuose viešuose renginiuose akivaizdžiai byloja, kad prezidentė į rinkiminę kampaniją įsijungė anksčiau, negu ji prasidėjo“, – pridūrė jis.
Reikia daugiau konkretumo
Anot A. Syso, pastarajame metiniame D. Grybauskaitės pranešime pakankamai daug optimizmo, tačiau stigo konkretumo.
„Paminėti ir oligarchai, ir sukčiai, ir machinatoriai, bet gal reikėtų vieną kartą paminėti ir kokią pavardę. Pasimetę Lietuvos oligarchai – nežino, apie kurį čia kalbama. Vieną įmonę įvardijo, bet juk tai akcinis kapitalas, ne vienas ponas. Mes ne Ezopo laikais gyvename, kad kiekviename pranešime ar interviu kalbėti bendriniais vardais. Reikia daugiau konkretumo“, – sakė A. Sysas.
„Pavyzdžiui, ir praėjusių ir šių metų pranešime aš pasigendu savikritikos. Gerbiama prezidentė pasakė, kad ji pasirašė virš 2 tūkstančių įstatymų, bet nepasakė, kiek tų įstatymų Konstitucinis Teismas pripažino nekonstituciniais. Prezidentė teigia, kad jos reikalavimu atstatytos sunkmečiu sumažintos pensijos. Bet pirmiausia jos buvo atimtos prezidentei pasirašius antikonstitucinius įstatymus“, – pasakoja seimo vicepirmininkas.
„Reikėtų pasakyti, kad padaryti ne tik geri darbai, bet yra padaryta ir klaidų ir drąsiai jas pripažinti“, – išklausęs prezidentės matinį pranešimą portalui balsas.lt sakė A. Sysas.
(papildyta 14:58)
Konservatoriai tvirtina išgirdę geriausią metinį pranešimą
„Tai ko gero geriausias metinis pranešimas iš visų iki šiol skaitytų prezidentų pranešimų, įskaitant ir buvusius šios prezidentės pranešimus“, – dalindamasis mintimis apie paskutinį šią kadenciją prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą liaupsių negailėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.
„Aš pastebėjau, kad visi įdėmiai klausė – ir tie, kurie gerbia prezidentę, ir tie, kurie nelabai ją mėgsta. Turinys buvo koncentruotas, prasmingas, paliestos visos svarbiausios sritys, kurios siejasi su prezidentės funkcijomis ir atsakomybe. Optimistinė, telkianti dvasia, kad svarbu tikėti Lietuva, man atrodo, gerą emocinį toną užduoda – susitelkimo, saikingo optimizmo“, – džiaugėsi vienas TS-LKD lyderių.
Sąžiningai pasakė, kaip yra
Skirtingai negu A. Sysas, konservatorius teigia neišgirdęs prezidentės teigiant, kad visi geri darbai padaryti jos dėka.
„Nebuvo ryškinamas ir akcentuojamas pačios prezidentės vaidmuo, kai buvo kalbama apie gerus pokyčius. Nebuvo sakoma, kad štai aš padariau. To nesigirdėjo. Buvo pasielgta pakankamai sąžiningai“, – savo nuomonę pareiškė vienas TS-LKD, neslepiančios savo simpatijų D. Grybauskaitei lyderių J. Razma.
Portalui portalui balsas.lt J. Razma sakė, kad jo nuomone, „nebuvo vengta ir kritikos toms institucijoms ir sritims, už kurias atsakinga pati prezidentė“. „Sakykime, kritika Valstybės saugumo departamentui, kad nesiima grėsmių prevencijos, kritika prokuratūrai. Bet kas gali „užmesti“, kad prezidentė pati atsakinga už šias institucijas, tačiau buvo sąžiningai pasakyta, kaip yra“, – teigė J. Razma.
Jis sakė nepasigedęs dėmesio kuriai nors šalies gyvenimo sričiai. „Yra sritys, kurios beveik 100 procentų yra vyriausybės atsakomybėje, o prezidentė su jomis labai menkai susijusi. Todėl, manau, logiška, kad mažiau dėmesio joms skiriama. Arba skiriama tuo aspektu, kuris susijęs su prezidentės veikla. Sakykime, sveikatos apsauga paminėta dėl dar labai gajos korupcijos“, – aiškino konservatorius.
2 proc. BVP krašto apsaugai – realu
Pasak J. Razmos, prezidentės D. Grybauskaitės kvietimas per 5 metus pasiekti, kad krašto apsaugai būtų skiriami 2 proc. BVP – uždavinys, kurį įgyvendinti realu. „Kaip tik šeštadienį partijos turėtų mėginti pasirašyti susitarimą (dėl krašto apsaugos finansavimo). Mūsų frakcija siūlome panašiai, kaip prezidentė – apie 6 metus, įvertinant ekonomikos, biudžeto augimą. Jeigu Latvija planuoja tai pasiekti, Estija dar anksčiau, tai kas čia mums per neįveikiamas uždavinys?“, – pareiškė konservatorius.
Šiemet metinį pranešimą Seime prezidentė D. Grybauskaitė skaitė ne vasaros pradžioje, kaip buvo įprasta, o kovo 27 dieną. Tai siejama su gegužės mėnesį vyksiančiais prezidento rinkimais, ir pranešimui skaityti pasirinktas laikas prieš oficialią rinkimų kampanijos pradžią. nepaisant to, jo išvakarėse viešojoje erdvėje buvo diskutuojama, ar pranešimas netaps dar oficialiai neprasidėjusios prezidento rinkimų kampanijos dalimi.