Sveikindamas Permainų koalicijos siekius kovoti su biurokratija, noru taupyti, racionaliai panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas, norėčiau suabejoti būtinumu, nepadarius nei vieno iš šių darbų, keisti Seimo statuto straipsnius, kuriais siūloma Socialinių reikalų ir darbo komiteto darbo politikos funkcijas perduoti svarstyti Ekonomikos komitetui. Po to seks kitas žingsnis: darbo politikos funkcija iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bus perduota Ūkio ministerijai.
Tarptautinis kontekstas
Beveik visose ES šalyse darbo ir užimtumo politiką formuoja atskiras komitetas arba kartu su socialinės politikos. Tik dviejose šalyse – kartu su ekonomikos politikos funkcijomis (Austrija ir Suomija, bet Suomijoje – du atskiri ministrai: užimtumo ir ekonomikos reikalų). Tarptautinėje darbo organizacijoje (TDO) visoms šalims atstovauja socialinių reikalų ir darbo ministerijos.
Lietuvoje darbo ir užimtumo politikai įgyvendinti pasirinktas integruotas darbo ir socialinės politikos modelis. Toks valdymo modelis suformuotas atsižvelgiant į TDO konvencijas, Europos socialinę chartiją, ES direktyvas ir kitus tarptautinius dokumentus.
Darbo teisė charakterizuojama kaip teisės šaka, ginanti ir sauganti darbuotojų teises ir interesus. Apsauginė (socialinė) darbo teisės funkcija laikoma svarbiausia ir tradiciškai ji priskiriama socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms. Darbo teisės paskirtis – ne tik užtikrinti darbuotojų saugą darbe, teisę į teisingą atlyginimą, užtikrinant normalų darbuotojų ir jų šeimų gyvenimo lygį, bet ir užtikrinti žmogaus teises darbo procese.
Verslo santykius reguliuojančioms ministerijoms nėra būdingas socialinės partnerystės skatinimas, taip pat kolektyvinių sutarčių ir darbo įstatymų kontrolė ir pažeidimų prevencija. Šios ministerijos nekontroliuoja: teisės pasirinkti darbą, teisės į tinkamas darbo sąlygas, teisės į saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisės į teisingą atlyginimą, užtikrinantį normalų darbuotojų ir jų šeimų gyvenimo lygį, vaikų ir paauglių teisės į apsaugą nuo fizinių ir moralinių pavojų, dirbančių moterų teisės į specialią apsaugą nėštumo metu, teisės į profesinio orientavimo paslaugas ir į tinkamas profesinio rengimo sąlygas, darbuotojų migrantų teisės kiekvienos kitos valstybės teritorijoje dirbti bet kokį mokamą darbą be diskriminacijos, tačiau atsižvelgiant į apribojimus, taikomus dėl pagrįstų ekonominių ir socialinių priežasčių, darbuotojų teisės į lygias galimybes ir vienodą padėtį darbo ir profesijos srityje nediskriminuojant dėl lyties, darbuotojų teisės į apsaugą darbo sutarties nutraukimo atveju, teisės ginti savo reikalavimus darbdavio bankroto atveju bei teisės į orumą darbe, visų pareigų šeimai turinčių asmenų, kurie dirba arba nori įsidarbinti, teisės tai daryti nediskriminuojamiems ir, kiek įmanoma, darbą suderinant su jų pareigomis šeimai.
Užimtumo klausimus spręsti yra efektyviau, kai jie priskirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl šių priežasčių:
1) didėjant nedarbui užimtumo problemos turi būti sprendžiamos derinant ekonominę ir socialinę politiką;
2) paprastesnis užimtumo ir socialinės politikos formavimas ir koordinavimas leidžia taupyti lėšas, skirtas socialinėms problemoms spręsti;
3) galima efektyviau spręsti socialinėje atskirtyje esančių asmenų socialinius klausimus ir užtikrinti socialinės atskirties prevenciją;
4) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir jos darbo rinkos institucijos turi didelę bendradarbiavimo patirtį su socialiniais partneriais, sprendžiant darbo santykių reguliavimo, užimtumo, profesinio mokymo, darbuotojų saugos ir sveikatos, socialinius klausimus. Toks bendradarbiavimas tampa ypač aktualus vykstant ekonominei recesijai.
Algirdas Sysas yra LSDP narys
