Pernai mūsų šalies ekonomika pastebimai pagerino savo konkurencinį pajėgumą. Tai rodo Pasaulio ekonomikos forumo naujausi reitingai, kuriuos antradienį (04.08) Vilniuje vykstančio Lietuvos pramonininkų konfederacijos išplėstinio tarybos posėdžio dalyviams pristatė Statistikos departamento generalinis direktorius Algirdas Šemeta.
Pagal augimo konkurencingumo indekso reitingą tarp 80 pasaulio forumo įvertintų šalių Lietuva pernai užėmė 36 vietą (2001-aisiais buvome 43 vietoje), padarydama didžiausią šuolį į priekį tarp valstybių, žengiančių į Europos Sąjungą. Bet aukščiau tebėra Estija (26 vieta), Slovėnija (28), Vengrija (29), o žemiau yra Čekija (40), Latvija (44), Slovakija (49), Lenkija (51), Bulgarija (62), Rumunija (66). Nustatant augimo konkurencingumo indeksą vertinamos ir technologijos, valstybės institucijos, makroekonominė aplinka. Šioje Pasaulio ekonomikos forumo reitingų lentelėje pirmąją vietą užima JAV, antrąją - Suomija, trečiąją - Taivanas.
Pagal mikroekonominio konkurencingumo indekso reitingą Lietuva pernai pakilo į 40 vietą iš 2001-aisiais turėtos 50 - irgi didžiausias šuolis. Aukščiau yra Slovėnija (27 vieta), Vengrija (28), Estija (30), Čekija (34), o žemiau - Slovakija (42), Latvija (45), Lenkija (46), Rumunija (67), Bulgarija (68). Šioje pozicijoje irgi pirmauja JAV bei Suomija, trečioji - Didžioji Britanija.
A. Šemeta minėjo daug skaičių apie šalies pramonės veiklą praėjusiais metais, taip pat makroekonominių rodiklių. Jis priminė, kad 2001-aisiais Lietuvoje ūkis išaugo 6,5 proc., o pernai (preliminariais duomenimis) - 6,7 proc.
Statistikos departamento vadovas pateikė duomenų ir apie darbo našumo lygį praėjusiais metais įvairiose šalyse (BVP vienam dirbančiam žmogui pagal perkamosios galios standartą). Lietuvoje jis siekė tik 40 proc. Europos Sąjungos vidurkio - tai daugiau nei Turkijoje (36), Latvijoje (34), Bulgarijoje (31), Rumunijoje (28). Darbo našumo lygis Lietuvoje mažesnis nei Estijoje (41 proc. Europos Sąjungos vidurkio), Lenkijoje (51), Slovakijoje (53), Čekijoje (56), Vengrijoje (63), Slovėnijoje (74).
A. Šemeta taip pat palygino vidutinę darbo kainą įvairiose šalyse, tenkančią vienai dirbtai valandai, gamybos ir paslaugų sektoriuose (2000 m. duomenys). Aukščiausia ji buvo Danijoje (27,1 euro) ir Švedijoje (28,1 euro), o Lietuvoje siekė tik 2,7 euro. Mažiau darbas kainavo tik Bulgarijoje (1,4 euro), Rumunijoje (1,5 euro) ir Latvijoje (2,4 euro). Estijoje jis buvo vertinamas 3 eurais, Slovakijoje - 3,1 euro, Vengrijoje - 3,8 euro, Čekijoje - 3,9 euro, Lenkijoje - 4,5 euro, Portugalijoje - 8,1 euro.
Kaip rodo Statistikos departamento turima informacija, gamybos pajėgumų naudojimas šalyje pastaraisiais metais auga. 2000-aisiais jis siekė 53,8 proc., 2001-aisiais - jau 60,4 proc., o pernai - 63,6 proc.
ELTA
