Už mokesčius, muitų sąjungą, auditą bei kovą su sukčiavimu atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta sako, kad Lietuvai būtų naudingas Europos Parlamento siekiamas plačiai taikomas finansinių sandorių mokestis.
Ketvirtadienį Briuselyje su Lietuvos žurnalistais susitikęs A. Šemeta teigė, kad šiuo metu Komisija laukia šalių narių, kurios paskelbė savo siekį dalyvauti sustiprinto bendradabiavimo procedūroje, pareiškimų. Šalės narės turi nurodyti, kiek jos nori bendradarbiauti ir kokių tikslų siekia.
"Komisija yra pasirengusi priimti sprendimus greitai. Jeigu toks pasiryžimas būtų tarp šalių narių, tą procedūrą būtų galima užbaigti pakankamai sparčiai”, - sakė A Šemeta.
"Dėl Lietuvos - tai Lietuva buvo tarp tų šalių, kurios pasisakė, kad priims sprendimą, kai pamatys konkretų pasiūlymą. Lietuva neatmeta galimybės bendradarbiauti sustiprinto bendradarbiavimo procedūroje. Žiūrint iš labiau platesnio taško, tai vienas iš simbolių ES, kuris turėtų pademonstruoti, kiek šalės narės yra pasiryžusios glaudžiau bendradarbiauti. Manau, kad Lietuva yra ta šalis, kuriai yra naudinga kuo plačiau bendradarbiauti ES. Dėl to, turint omeny ir finansų sektoriaus dydį Lietuvoje,tai tikrai nebūtų kažkokia didelė našta finansų sektoriui. Taip Lietuva pademonstruotų savo siekį bendradrabiauti giliau”, - kalbėjo eurokomisaras.
A.Šemeta prasitarė, kad kol kas finansinių sandorių mokestį palaiko 11 valstybių. Tiesa, kokios -neatskleidė.
Finansinių sandorių mokestis turi būti taikomas kuo didesniam skaičiui sandorių ir subjektų, o jo vengti turi būti nepelninga, sakoma praėjusią savaitę priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje.
Europos Parlamentas ragino įvesti finansinių sandorių mokestį pastaruosius dvejus metus, o Europos Komisija pateikė pasiūlymą šiuo klausimu tik pernai rudenį. Eurobarometro apklausos duomenimis, tokį mokestį remia 66 proc. europiečių.
Europarlamentarai sutinka su Komisijos pasiūlytais mokesčio tarifais (0,1 proc. akcijoms bei obligacijoms ir 0,01 proc. išvestinėms finansinėms priemonėms) ir „įsisteigimo šalies principu“, pagal kurį būtų apmokestinama prekyba ne ES teritorijoje išleistomis finansinėmis priemonėmis, jei nors viena iš sandorių šalių yra įsisteigusi ES valstybėje.
Tačiau EP nariai kartu siūlo ir „apmokestinimo emisijos vietoje“ principą, kuris reiškia, kad ne ES finansinės institucijos taip pat privalėtų mokėti šį mokestį, jeigu jos prekiauja finansinėmis priemonėmis, išleistomis ES valstybėse. Pavyzdžiui, Vokietijoje išplatintų „Siemens“ kompanijos akcijų prekyba būtų apmokestinta net ir tuo atveju, jei jomis tarpusavyje prekiautų Honkongo ir JAV institucijos. Tuo tarpu Europos Komisija numato apmokestinti prekybą už ES ribų išleistomis finansinėmis priemonėmis tik tuomet, kai bent viena iš sandorio šalių yra įsisteigusi ES valstybėje.
Siekdami, kad finansinių sandorių mokesčio vengimas būtų brangesnis nei šio mokesčio mokėjimas, EP nariai siūlo apriboti nuosavybės teises į finansines priemones, kurios buvo įsigytos nesumokėjus šio mokesčio.
Rezoliucija išlaiko Komisijos siūlymą neapmokestinti sandorių, atliktų pirminėje rinkoje, t. y. be šio mokesčio būtų galima įsigyti pirmą kartą rinkoje išleistų akcijų. EP nariai taip pat siūlo neapmokestinti pensijų fondų sudaromų sandorių.
Mokesčių sričiai taikoma konsultavimosi procedūra, todėl ES Taryba neprivalės atsižvelgti į Parlamento nuomonę.
