Elektros jungties su Švedija projektą turi įgyvendinti „Lietuvos energija“, mano energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Trečiadienį ministras dėl to kreipėsi į bendrovių LEO LT ir jos valdomos "Lietuvos energijos" vadovus su prašymu, kad Lietuvos elektros tinklo operatorė tęstų šį projektą, kurį jau buvo pradėjusi dar iki LEO LT įsteigimo.
Anot A. Sekmoko, "Lietuvos energija" turi pakankamų žmogiškųjų ir finansinių resursų, todėl gali užtikrinti elektros jungties tarp Švedijos ir Baltijos valstybių projekto įgyvendinimą, nepriklausomai nuo LEO LT veiklos tęstinumo.
Energetiko ministras pabrėžė, kad birželio 17-ąją Briuselyje visų Baltijos jūros šalių vadovai ir Europos Komisijos pirmininkas Chosė Manuelis Barozas (Jose Manuelis Barroso) ketina pasirašyti memorandumą dėl Baltijos energetikos jungčių plano. Todėl projektų partneriams turi būti aiškiai įvardytos bendrovės, kurios bus atsakingos ir sugebės įgyvendinti sudėtingus tarptautinius energetinius projektus. Tokius pageidavimus susitikime su A. Sekmoku praėjusį penktadienį išsakė ir Latvijos ekonomikos ministras Artis Kamparas.
"Lietuvos energija" yra elektros perdavimo sistemos operatorė, todėl ji yra pajėgi įgyvendinti elektros jungties su Švedija projektą, o įsteigta nauja bendrovė "InterLinks" ir toliau turėtų atlikti šio projekto parengiamuosius darbus.
Elektros jungties Baltijos jūros dugnu iš Švedijos į Lietuvą projektui, įskaitant ir perdavimo tinklų stiprinimą Latvijoje, Europos Sąjunga yra numačiusi skirti 175 mln. eurų (604 mln. litų). Bendra Baltijos šalių paraiška dėl ES lėšų panaudojimo turi būti pateikta iki liepos 15 dienos.
ELTA primena, kad būtent iki šios datos turėtų paaiškėti ir tolesnis LEO LT - iki tol Premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta darbo grupė turi pateikti galimus scenarijus, kaip toliau reformuoti, nacionalizuoti, anuliuoti ar kitaip išardyti pagrindines šalies energetikos įmones - "Lietuvos energiją", "Rytų skirstomuosius tinklus" (RST) ir VST - kontroliuojantį darinį.
A. Sekmoko nuomone, LEO LT galima nacionalizuoti, jei privačiam investuotojui bus "teisingai atlyginta" - tiek, kiek jis investavo į VST privatizavimą. Tačiau bet kokiu atveju LEO LT turės būti pertvarkoma pagal Europos Sąjungos (ES) energetikos trečiojo paketo reikalavimus. ES reikalauja, kad energetikos rinka nesukurtų gamintojo, tiekėjo ir skirstytojo monopolio - šios veiklos turi būti atskirtos.
Vyriausybė valdo 61,7 proc. LEO LT akcijų, o privati "NDX energija"- 38,3 proc. paketą.
